Mirtinas išpuolis Sollingene: kilo diskusijos apie migracijos ir ginklų įstatymus

Mirtinas išpuolis Sollingene: kilo diskusijos apie migracijos ir ginklų įstatymus

Tragiškas Sollingeno incidentas dar kartą sukėlė nacionalines diskusijas apie migracijos politiką ir ginklų įstatymus Vokietijoje. Penktadienį Šiaurės Reino-Vestfalijos mieste įvyko peilių išpuolio metu žuvo trys žmonės. Įtariama, kad 26-erių Sirijos įtariamasis yra teroristinės milicijos Islamo valstybės (IS) narys ir dabar yra įkalintas. Reaguodamas į šį įvykį, Reino krašto palengvinimo vidaus reikalų ministras Michaelas Eblingas (SPD) išreiškė aiškią poziciją migracijos ir saugumo temomis.

Mainze Ebling pabrėžė poreikį sukurti aiškumą migracijos politikoje. Ministras paaiškino, kad ypač žmonėms, kurie piktnaudžiauja socialine sistema Vokietijoje ar net planuoja teroristinę veiklą, šalyje nebuvo vietos. „Turime labai aiškiai pasakyti, kam reikėtų padėti, o kas ne“, -sakė jis, pažymėdamas, kad antiosemitiniai teiginiai gali būti netoleruojami jokia forma.

Politinės reakcijos į smurto aktą

CDU politikas Gordonas Schniederis, CDU parlamentinės grupės pirmininkas Reineland-Palatinate, peilių išpuolį Soligene priskiria daugeliui „žudynių smurto veiksmų“, susijusių su migracija ir nesėkmingais deportacijomis. Schniederis kritikavo dabartinę pabėgėlių politiką ir paaiškino, kad ji suviliojo daugybę žmonių į Vokietiją, kurie nenori identifikuoti ar integruoti su vietinėmis vertybėmis. „Valstybė turi pasikeisti“, - sakė jis ir pasiūlė, kad užsienio nusikaltėliai turėtų būti grąžinti į savo gimtąsias šalis po to, kai tarnavo jų kalėjimui.

Šiame kontekste taip pat buvo pradėtos diskusijos apie galimą ginklų įstatymo sugriežtinimą. Federalinis vidaus vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (SPD) planuoja sumažinti leidžiamą peilių ilgį peiliams viešai nuo dvylikos iki šešių centimetrų, o tai daugeliui laiko netinkamu. Eblingas pastebėjo, kad tokia priemonė turėtų būti aptarta, tačiau galiausiai nepakaks terorizmo išvengti. „Terorizmui nebus užkirstas kelias dėl ginklų draudimo“, - sakė jis.

ReinoLand-Palatinate valstijos vyriausybė paskelbė, kad policija padidins jų buvimą artėjančių renginių metu, kad užtikrintų saugumą. Ministras paaiškino, kad svarbu piliečiams aiškiai pasakyti, kad terorizmas nenustato, kaip gyventi. „Niekas neturėtų būti sustabdytas apsilankius Mainzo vyno rinkoje ar dešrų turguje Bad Dürkheim“, - tęsė Ebling.

Sąjungos ir saugumo aspektų komentarai

Vokietijos policijos sąjunga (DPOLG) Reineland-Palatinate politines reakcijas vadino „rūko žvakėmis“. Tomas Meyeris, DPOLG generalinis direktorius, pareiškė, kad įvairios policijos užduočių įstatymai federalinėse valstijose turėjo būti skubiai suvienodinti. Skirtingi reglamentai sukėlė painiavą ir neveiksmingumą kovojant su nusikalstamumu.

"Jau seniai pradedame, kad turime privalomų taisyklių, kurios galioja kiekvienoje federalinėje valstijoje", - sakė Meyeris. Jis kritikavo, kad dabartinės diskusijos dažnai nesukelia nuoseklių veiksmų ir vietoj to poliarizuoja visuomenę.

Europos saugumo diskusijų kontekste Ebling atkreipė dėmesį, kad ES turėtų geriau apsaugoti savo išorines sienas ir kad prieglobsčio procedūros turėtų būti perkeltos į trečiąsias šalis. „Jei kiekviena tautinė valstybė galvoja tik apie savo ribas, mes prarandame judėjimo laisvę Europos Sąjungoje“, - perspėjo jis ir kreipėsi į suderintos valstybių narių procedūros svarbą.

A RESTACTIONO PASIŪLYMAS

Galiausiai galima teigti, kad „Sollingen“ nuomos rampos yra ir tragiškas įvykis, ir „Wake -Up“ raginimas politikai. Vykstančios diskusijos apie migraciją, ginklų įstatymus ir saugumą sukelia įtampą visuomenėje, o sprendimų priėmėjai reikalauja daugiau aiškumo parodyti sugebėjimą veikti. Belieka išsiaiškinti, kaip diskusijos vystosi šiomis temomis ir ar jos sukels konkrečius pokyčius.

Socialinis diskusijos poveikis

Diskusijos apie migracijos politiką ir ginklų įstatymą po išpuolio Sollingene yra ne tik politinė, bet ir dėl išsamios socialinio poveikio. Nerimas dėl vidaus saugumo ir migrantų integracija yra svarbiausi. Daugelis piliečių yra neramūs ir reikalauja stipresnio požiūrio į potencialiai pavojingus žmones. To pavyzdys yra vis daugiau piliečių iniciatyvų, veikiančių griežtesnėje prieglobsčio teisėje. Šios grupės teigia, kad socialinėms vertybėms gresia pavojus, jei migrantų integracija nėra geriau skatinama.

Demoskopijos instituto Allensbacho apklausa parodė, kad nemaža dalis gyventojų, apie 70 procentų, mano, kad federalinė vyriausybė turi padaryti daugiau dėl vidaus saugumo. Šie rūpesčiai taip pat atsispindi viešoje diskusijoje, kur dažnai aptariamas tolesnio teisinio sugriežtinimo poreikis. Migrantų tonas radikalizavosi daugelyje viešų forumų, o tai lemia pastebimą visuomenės susiskaldymą.

Politinės sistemos sąlygos

Diskusija apie griežtesnę migracijos politiką vyksta sudėtingoje politinėje sistemoje. Nors CDU Reineland-Palatinate reikalauja sunkesnės linijos, kitos partijos, tokios kaip žalumynai ir kairieji, mato, kad reikia daugiau integracijos ir priemonių, palaikančių kultūros įvairovę. Šios skirtingos nuomonės rodo įtampą politiniame kraštovaizdyje, kurį sustiprina įvykiai, tokie kaip išpuolis Sollingene.

Be to, pastaraisiais metais ES ėmėsi daugybės priemonių, kad apsaugotų išorines sienas ir sugriežtintų prieglobsčio procedūrų taisykles. Be kita ko, tai apima Europos prieglobsčio sistemos reformą, kuria siekiama sumažinti biurokratiją ir užtikrinti greitesnį prieglobsčio programų apdorojimą. Nepaisant to, kyla kritika, kad šios priemonės dažnai neturi norimo poveikio ir mainais sustiprina humanitarinę situaciją išorinėse sienose.

duomenys apie nusikalstamumą ir migraciją

Remiantis policijos nusikalstamumo statistika (PKS) 2022 m., Migrantų įvykdytų nusikaltimų skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Nepaisant to, suvokimas viešai dažnai išlieka neigiamas. Remiantis Federalinės baudžiamosios policijos tarnybos (BKA) tyrimu, iš viso 32,4 proc. PKS 2022 m. Įtariamųjų buvo užsieniečiai, o jie sudaro tik apie 20 procentų visų gyventojų. Tai sukelia baimę ir daro įtaką politinei darbotvarkei apie migraciją ir saugumą.

Be to, „Pew“ tyrimų centro apklausa leidžia suprasti, kad Vokietijoje 61 proc. Apklaustųjų mano, kad imigracija daro įtaką šaliai gana neigiamai. Ši statistika parodo, kaip svarbu, kad Vokietijos politiniai veikėjai greitai reaguoja į visuomenės baimes, kad ne tik surastų trumpalaikius sprendimus, bet ir ilgainiui prisidėti prie visuomenės stabilumo.