Vokietija perginkluoja: ar Bundesveras tampa supervalstybe?

Vokietija perginkluoja: ar Bundesveras tampa supervalstybe?

Vokietijos gynybos politika išgyvena perversmą. 2025 metų lapkričio 2 dieną kancleris Friedrichas Merzas paskelbė apie esminius pokyčius, kuriais siekiama išplėsti Bundesverą į stipriausią konvencinę kariuomenę Europoje. „Mes suteiksime Bundesverui visus reikalingus finansinius išteklius“, – spaudos konferencijoje sakė Merzas. Federalinė vyriausybė planuoja ne tik reformuoti skolų stabdį, bet ir gerokai padidinti karines išlaidas.

Pagrindinis šios strategijos elementas yra modernių ginklų sistemų pirkimas. Vokietija siekia įsigyti 400 sparnuotųjų raketų „Tomahawk Block Vb“, kurios bendrai kainuos apie 1,15 mlrd. Šios moderniausios sparnuotosios raketos skirtos platinti tiek sausumoje, tiek jūroje. Taip pat svarstomas laikinasis sprendimas dėl Vokietijos karinio jūrų laivyno, kol sparnuotoji raketa 3SM „Tyrfing“ bus dislokuota 2030 m. Potencialas yra didelis, nes maksimaliai dislokavus jūroje gali būti nuo 30 iki 50 Tomahawk, kurie galėtų būti naudojami F123 ir F124 klasių fregatose.

Ginklavimas netikrumo laikais

Bundesveras bėgant metams prarado esmę. Remiantis pranešimais iš BR Kariai ilgą laiką buvo susidėvėję. Atsižvelgdama į Rusijos keliamus iššūkius, federalinė vyriausybė planuoja visapusišką Bundesvero modernizavimą. Jau patvirtinta beveik 100 didelių projektų, įskaitant modernias oro gynybos sistemas, naujus povandeninius laivus ir pagrindinius kovinius tankus kaip naujosios Lietuvos brigados dalis. Gynybos ministras Borisas Pistorius kalbėjo apie „kvantinį šuolį“ Bundesverui.

Bendru Ekonomikos ir Gynybos ministerijų įstatymo projektu siekiama užtikrinti greitesnį užsakymų įteikimą, ypač medicinos prekių ir kareivinių statybos rangos sutarčių srityje. Įstatymo projekte tokie projektai apibrėžiami kaip „esminiai nacionalinio saugumo interesai“, taigi leidžiamos Europos viešųjų pirkimų teisės išimtys. Dėl to maždaug 8 000 užsakymų būtų galima apdoroti greičiau, jei bus pakankamai pajėgumų.

Inovacijos ir iššūkiai

Vykdant planuojamą perginklavimą, Vokietija taip pat domisi naujomis technologijomis. Jau ruošiamasi įsigyti 600 sparnuotųjų raketų Taurus Neo už maždaug 2,4 milijardo eurų ir 75 sparnuotąsias raketas AGM-158B/B2 JASSM-ER. Šie ne tik turi 1000 kilometrų atstumą, bet ir pasižymi pažangiomis slaptomis savybėmis. 2025 metų birželį taip pat planuojama užsakyti Jungtinę smogiamąją raketą (JSM), kurios nuotolis viršija 500 kilometrų ir telpa į vidinę F-35A ginklų skyrių.

Tačiau yra iššūkių, ypač trumpalaikio naujų raketų sistemų pristatymo srityje. Daugelis modernizuotų sistemų pradės veikti tik 2030-ųjų pradžioje. Tai kelia nerimą ne tik politikos formuotojams, bet ir pramonei, kuri susiduria su gamybos pajėgumais ir tiekėjų patikimumu.

Planai bendradarbiauti su Jungtine Karalyste bendrai kurti tolimojo nuotolio ginklą, taip pat susidomėjimas 2000 kilometrų nuotolio nuo žemės paleidžiama sparnuota raketa atspindi tendenciją daugiau investuoti į vidaus gynybos pajėgumus. Nerimą kelia tai, kad trūksta iniciatyvų įsigyti ekonomiškai efektyvių ilgo nuotolio smūgių pajėgumų, tokių kaip mažosios sparnuotosios raketos ar tolimojo nuotolio dronai.

Apibendrinant galima teigti, kad Vokietijoje vyksta daug – tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu. Belieka laukti, kaip šie ambicingi planai bus įgyvendinti realybėje.