Klimato kaita: daugiau nei karštis! Studentai kenčia nuo nerimo

Klimato kaita: daugiau nei karštis! Studentai kenčia nuo nerimo

Šiuolaikiniame pasaulyje klimato kaita – tema, kuri tikriausiai jums neatrodo nauja. Neseniai paskelbtas straipsnis Hamburg.de rodo, kad visuotinio atšilimo poveikis ne tik labai apsunkina gamtą, bet ir mūsų sveikatą. Psichinė sveikata ypač kenčia nuo klimato kaitos. Tai rodo ir nerimą keliantys Hamburgo taikomųjų mokslų universiteto (HAW) apklausos rezultatai, pagal kuriuos beveik pusė studentų kenčia nuo su klimatu susijusios baimės.

Klimato kaita sukelia intensyvesnes karščio bangas ir dažnesnius ekstremalius kritulius, kurie ne tik keičia orus, bet ir tiesiogiai veikia mūsų psichiką. Šie ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip potvyniai ir sausros, daugeliui žmonių sukelia didžiulį psichologinį stresą. Tyrimas „Klimato kaita ir studentų sveikata“ (KLIM MENT) rodo, kad įtemptą daugelio universitetų kasdienybę apsunkina ir nuolatinė akistata su klimato kaitos pasekmėmis.

Psichologinis stresas, kurį sukelia kraštutinumai

Bet kas mus iš tikrųjų trikdo? Garsiai PMC Dėl klimato kaitos gali padaugėti psichikos ligų, tokių kaip depresija ir nerimo sutrikimai. Kyla nauji sindromai, tokie kaip klimato nerimas ar solastalgija. Solastalgija apibūdina gedulo jausmą dėl prarastos gyvenamosios erdvės ir ypač paveikia tuos žmones, kurie patiria pokyčius pažįstamoje aplinkoje. Tiesioginė pasekmė – emocinės reakcijos, tokios kaip bejėgiškumas, kurias sukelia nuolatinė stichinių nelaimių grėsmė.

Poveikis dažnai būna drastiškas. Pavyzdžiui, karščio bangos ne tik kelia pavojų fizinei sveikatai, bet netgi gali padidinti polinkį į smurtą ir savižudybių skaičių. Daugelis patiria potrauminio streso sutrikimo (PTSD) simptomus po ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip uraganas Katrina. Psichikos sveikatos spaudimą dar labiau didina prognozuojamos ekonominės krizės, maisto trūkumas ir migracija, dažnai lydintys šiuos pokyčius.

Ištekliai ateičiai

Kaip tai galima atremti? Specialistai rekomenduoja stiprinti prevencines priemones psichiatrinėje priežiūroje. Federalinė aplinkos agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad ne visus žmones vienodai veikia psichologinės pasekmės. Todėl svarbu nustatyti rizikos grupes ir sukurti tinkamus pasiūlymus. Psichiatro mokymas ir tolesnis mokymas taip pat turi būti išplėsti, kad apimtų žinias apie klimato kaitą ir jos pasekmes sveikatai.

Kitas žingsnis teisinga kryptimi galėtų būti dėmesys klimatą tausojančioms priemonėms psichiatrinėje slaugoje. Pavyzdžiui, Vokietijos psichiatrijos ir psichoterapijos draugija (DGPPN) įsipareigojo iki 2030 m. neutralizuoti klimatą ir ragina prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių.

2025 m. birželio 23 d. HAW tyrimo rezultatai bus pristatyti kaip internetinio renginio dalis nuo 10:00 iki 12:00 val. Jau galima registruotis. Nuo 2025 m. liepos 1 d. „Science made in Hamburg“ bus paskelbtas išsamus straipsnis apie HAW tyrimą.

Stebėkite šias temas, nes klimato kaita yra ne tik aplinkos, bet ir visos visuomenės sveikatos problema – ir mes visi esame kviečiami su ja dirbti!