Europa kryžkelėje: vieni prieš Rusiją ir Kiniją?

Europa kryžkelėje: vieni prieš Rusiją ir Kiniją?

Vokietijoje, o ypač čia, Kelne, saugumo klausimas vėl yra diskusijų centre. Saugumas, kurį NATO garantuoja daugiau nei septynis dešimtmečius, vis dažniau išbandomas. Geopolitinė situacija kardinaliai pasikeitė, kai susidūrė autokratijos – tokios kaip Rusija, Kinija ir net JAV. Po šios raidos tampa aišku, kad Europa ateityje gali būti priversta stiprinti savo nepriklausomus gynybinius pajėgumus, kad apsisaugotų nuo galimų grėsmių. Šiuo metu Osthessen-News praneša, kad... pradedamas pagrindinis diskursas.

Pastarieji keleri metai, ypač Donaldo Trumpo prezidentavimas, parodė, kad Amerikos parama Europai nebegali būti savaime suprantama. Ši prielaida pasirodė klaidinga; JAV atrodo mažiau linkusios ginti Europos saugumą. Taigi nenuostabu, kad Europos ateities vaidmuo pasaulyje buvo aptartas paskutiniame NATO viršūnių susitikime Hagoje 2025 m. birželį. Šis susitikimas buvo ne kas kita, kaip didžiausias saugumo politikos perversmas nuo Šaltojo karo pabaigos, kur taip pat buvo ketinama stiprinti NATO gynybinius pajėgumus (Federalinė vyriausybė praneša, ...).

Asmeninė atsakomybė ir iššūkiai

Į pensiją išėjęs brigados generolas Raineris Meyeris liepos 24 d. Bronzelyje skaitys pranešimą, kuriame bus nagrinėjamos būtent šios temos. Jis ragins europiečius potencialiai prisiimti atsakomybę, kad nebūtų užgožtas galimo Rusijos, Kinijos, Irano ir kitų antivakarietiškų veikėjų kontraljanso. Kaip rodo diskusija apie NATO, Europos valstybės nebėra didžiosios galios, o veikiau vidutinės galios, turinčios regioninius interesus. Kyla abejonių, ar grįžimas prie bendros Europos saugumo architektūros gali tapti realybe (De Gruyter Brill praneša, kad…).

Siekiant panaikinti saugumo spragas, gali prireikti glaudesnio Europos karinio bendradarbiavimo. Ypač Vokietija laikoma potencialiu NATO stuburu Europoje. Tačiau akivaizdu, kad Bundesveras ir kariniai pajėgumai turi būti gerokai padidinti, kad būtų panaikintos spragos, kurias paliko amerikiečių pajėgų praradimas vis sudėtingėjančioje saugumo situacijoje. Tikslas būtų iki 460 000 karių aktyviuosiuose ir atsarginiuose daliniuose. Tai atitinka NATO dviejų procentų tikslą, kurį Vokietija nori pasiekti iki 2024 m. (Federalinė vyriausybė praneša, kad...).

Pokyčių kelias

Kaip jau paaiškėjo NATO viršūnių susitikime, stiprinant gynybos pramonę ir plečiant karinius pajėgumus, reikia imtis veiksmų. Išlaidų gynybai padidinimas iki 3,5 procento BVP iki 2035 m. taip pat rodo, kad federalinė vyriausybė nori sustiprinti savo saugumo architektūros atsparumą. Reikšmingas žingsnis neramiais laikais.

Apskritai diskusija apie Europos saugumą tampa vis dinamiškesnė dėl regioninių, geopolitinių sąlygų. Iššūkis yra tas, kad visos dalyvaujančios tautos turi derinti savo interesus ir pajėgumus, kad nepasiklystų tarptautiniame galios žaidime. Belieka pamatyti, kaip vystysis Europos saugumo architektūra ir ar bus galima vaikščioti vingiu tarp savęs įtvirtinimo ir transatlantinio bendradarbiavimo.

Taigi galite laukti būsimo į pensiją išėjusio brigados generolo Rainerio Meyerio renginio Jägerhauze Bronzelyje. Ten aptariami klausimai rūpi mums visiems ir yra svarbiausi Europos saugumo ateičiai.