Vokietijoje sparčiai daugėja atsisakončiųjų dėl sąžinės!
2025 m. Vokietijoje padaugės atsisakančių dėl sąžinės, iš dalies dėl diskusijų dėl priverstinės tarnybos ir jaunimo susirūpinimo.

Vokietijoje sparčiai daugėja atsisakončiųjų dėl sąžinės!
Diskusija apie privalomąją karinę tarnybą Vokietijoje pastaruoju metu įgavo naują pagreitį ir dėl to pastebimai padaugėjo prašymų atmesti karinę tarnybą. Iki 2025 m. birželio mėn. pabaigos Federaliniam šeimos ir pilietinės visuomenės užduočių biurui (BAFzA) iš viso buvo pateiktos 1 363 paraiškos, o tai yra didžiulis padidėjimas, palyginti su ankstesniais metais. Vien 2024 m. buvo pateikta 2 241 paraiška. 2025 m. prognozė netgi rodo iki 2 726 programų ekstrapoliaciją, kaip praneša Tixio.
Staigus paraiškų skaičiaus padidėjimas kelia klausimų dėl socialinių nuotaikų. Atrodo, kad ypač svarbų vaidmenį vaidina jaunų žmonių susirūpinimas savo gyvenimo perspektyvomis ir iššūkiai, iškilę Koronos laikotarpiu. „Susirūpinimas dėl naujos privalomosios tarnybos yra aiškiai pastebimas“, – sako Michaelas Schulze von Glaßeris, Vokietijos taikos draugijos – Jungtinių karo pasipriešinimo dalyvių (DFGVK) politinis direktorius. Dabartinės diskusijos apie galimą privalomosios karo tarnybos grąžinimą laikomos pagrindine šios tendencijos priežastimi, aiškiai nurodo ZDF.
Aktoriai ir paraiškų numeriai
Kas iš tikrųjų gali kreiptis dėl atsisakymo dėl sąžinės? Remiantis Tixio informacija, tokį prašymą turi teisę pateikti ne tik aktyvūs Bundesvero kariai, bet ir rezervistai bei bedarbiai. Didžiausią pretendentų grupę sudaro rezervistai.
Norint geriau suprasti naujausius pokyčius, verta pažvelgti į ankstesnių metų paraiškų skaičių:
| Metai | Programos |
|---|---|
| 2022 m | 951 |
| 2023 m | 1 079 |
| 2024 m | 2 241 |
| 2025 m. (prognozė) | 2 726 |
Kitas svarbus veiksnys diskusijoje yra tai, kad Bundesverui skubiai reikia daugiau darbuotojų. Todėl gynybos ministras Borisas Pistorius jau pristatė naujos karinės tarnybos, pagrįstos savanorišku dalyvavimu, įstatymo projektą. Šis žingsnis nėra atsitiktinumas, nes privalomoji karo tarnyba buvo sustabdyta 2011 m., tačiau tebėra įtvirtinta Pagrindiniame įstatyme. Teisė nesutikti su karo tarnyba pagal Pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį taip pat išlieka ir daugeliui yra svarbus šios diskusijos aspektas.
Apibendrinant galima teigti, kad nereikėtų nuvertinti žmonių susirūpinimo savo ateitimi ir neapibrėžtumo dabartinėje politinėje situacijoje. Ar ir kaip federalinė vyriausybė reaguos į šias tendencijas, dar reikia pamatyti.