Bioekonomika Kaukaze: galimybė ar pavojus aplinkai?

Bioekonomika Kaukaze: galimybė ar pavojus aplinkai?

Per pastarąsias kelias savaites ir mėnesius diskusijos apie bioekonomiką įgavo pagreitį. Konsultacijos dėl ES bioekonomikos strategijos peržiūros baigiasi 2025 m. birželio 20 d., todėl negalima nepastebėti ir šiuo klausimu tebesitęsiančių iššūkių. Dabartinėje DNR ataskaitoje pabrėžiama, kad ES Komisija turi spręsti bioekonomikos koncepcijos prieštaravimus. Juk badas pasaulyje vėl auga ir paliečia daugiau nei 700 mln. Užkulisiuose vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kaip bioekonomika gali sušvelninti bado krizes ir skatinti pasaulinį aprūpinimą maistu.

Alkanų skaičius didėja nuo 2016 m., o 2024-ieji buvo šilčiausi metai istorijoje. Ekstremalios oro sąlygos, tokios kaip sausros ir vandens trūkumas, ypač paveikia pasaulio pietų šalis, kur biomasės auginimas dažnai kelia grėsmę vietos maisto gamybai. Bioekonomika vertinama kaip perspektyvi, tačiau ji taip pat apima riziką, kurios negalima ignoruoti, ypač kai dėmesys skiriamas ekosistemoms, kurias verta saugoti, ir smulkiųjų gamintojų teises.

GFFA 2025 – sėkmingi mainai

Neseniai įvyko Pasaulinis maisto ir žemės ūkio forumas (GFFA) 2025 m., kuriame dalyvavo 63 žemės ūkio ministrai ir daugybė tarptautinių organizacijų aptarti bioekonomikos. Pirmininkaujant federaliniam ministrui Cem Özdemir buvo aptartos svarbios temos ir keliami tikslai. Dalyviai susitarė skatinti tvarią bioekonomiką, siekiant sustiprinti pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir klimato apsaugą. Taip pat buvo paminėtas finansavimas FAO partnerystei dėl pasaulinės bioekonomikos, nurodant tarptautinio bendradarbiavimo šiais klausimais svarbą.

GFFA išvados pabrėžė tvarių gamybos sistemų, įskaitant agroekologiją ir tiksliąją žemdirbystę, poreikį. Tai buvo ypač pabrėžta, nes dabartinėje situacijoje labai svarbu, kad vietos bendruomenės dalyvautų sprendimų priėmimo procesuose. Bioekonomika galėtų būti geras verslas daugeliui, tačiau ji taip pat kelia iššūkių, ypač dėl baltymų šaltinių įvairinimo ir galimybių gauti finansavimą nepalankioje padėtyje esančioms grupėms.

Kelias į klimatui neutralią ateitį

Kitas svarbus aspektas – ryšys tarp žemės ūkio, miškininkystės ir klimato neutralumo. Per dvejus metus atliktame tyrime nagrinėjama, kaip šie sektoriai gali padėti siekti ES tvarumo tikslų. Nors ir nėra išsami apžvalga, analize siekiama paskatinti diskusiją apie būsimą žemės ūkio ir miškininkystės vaidmenį klimatui neutralioje ES.

Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad žemės ūkis gali ne tik aprūpinti maistingą maistą, bet ir reikšmingai prisidėti prie klimato apsaugos ir biologinės įvairovės. Tačiau jei biomasės paklausa auga nekontroliuojamai, gali padidėti žala aplinkai ir interesų konfliktai. Todėl bioekonomika turi būti kuriama atsakingai, kad būtų galima pereiti prie tvarios ir teisingos maisto gamybos.

Atsižvelgiant į šiuos daugelį bioekonomikos aspektų, akivaizdu, kad artėjame prie lūžio taško. Kiti žingsniai bus labai svarbūs siekiant patenkinti ir badaujančių žmonių poreikius, ir klimato poreikius. Atėjo laikas keisti kursą, kuris būtų ne tik finansiškai perspektyvus, bet ir ekologiškai bei socialiai teisingas.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie bioekonomikos pokyčius, skaitykite ataskaitas iš DNR, BMEL ir Agora Agrar.