Gelsenkirchenas švenčia 40 metų meno muziejaus: žvilgsnis į naujus svarbiausius dalykus

Gelsenkirchenas švenčia 40 metų meno muziejaus: žvilgsnis į naujus svarbiausius dalykus

„Gelsenkirchen“ meno muziejus neseniai gavo puikų atnaujinimą, kuriame buvo švęsti savo 40 -ąsias naujojo pastato metines. Pertvarkydamas savo meno kolekciją, muziejus pabrėžia vieną iš svarbiausių kultūrinių vietų regione ir taip pritraukia tiek meno mėgėjų, tiek smalsių žmonių dėmesį. Vadovaujama Julia Höner, kuri nuo 2022 m. Gruodžio mėn. Laikė muziejaus valdymą, buvo įgyvendinta nuostabi renovacija, kuri lankytojams suteikia naują perspektyvą apie meno kūrinius.

gilinimas į kolekciją

Naujasis pristatymas MOMA lygyje, kurį dabar siūlo muziejus, jau pritraukia daugybę lankytojų. Skaidrus meno kūrinių išdėstymas leidžia eksponatams lengviau patirti. Konversija ne tik atnešė estetinius patobulinimus, bet ir sugrąžino Albrechto Egon Wittig architektūrą. Julia Höner taip pat pašalino tarp sienų ir vaizdinių plokščių, kurios anksčiau išjungė universalius muziejaus aspektus. Tai daro kolekcijos išskirtinumą ir įvairovę aiškiau matomą.

Svarbiausi kolekcijos akcentai yra gerai žinomų menininkų, tokių kaip Gerhardas Richteris, Maxas Liebermann ir Andy Warhol, šedevrai. Ankstyvas juodas ir baltas Richterio paveikslas prisideda prie muziejaus patrauklumo. Georgo Kolbe'o skulptūra „Assunta“ dabar turi laisvę suvokti erdvės ir šviesos vidurį, o tai padidina jo poveikį. Tokie eksponatai liudija turtingą muziejaus istoriją, kuri visada gali nustatyti naujus akcentus.

Skaitmeninimas ir kolekcijos skaidrumas

Kitas svarbus tolesnio meno muziejaus plėtros žingsnis yra kolekcijos skaitmeninimas. Internete jau galima rasti daugiau nei 3000 darbų, kurie lankytojams suteikia galimybę praktiškai susitvarkyti su muziejaus turiniu. Remdamiesi šia skaitmenine platforma, lankytojai gali patys pasirinkti meno kūrinius ir įgyti įdomių įžvalgų apie kolekciją. Julia Höner šį pasiūlymą apibūdina kaip vertingą muziejaus darbų dalį, kuri vis dėlto neturėtų pakeisti fizinio vizito.

Muziejus taip pat vis labiau priklauso nuo skaidrumo, palyginti su meno kūrinių kilme. Ateityje bus pažymėta, iš kur atsiranda tam tikri vaizdai, kad suprastų kūrinių istoriją ir buvusius savininkus. Vienas iš pavyzdžių yra Maxo Liebermanno savarankiškas PORTRAITAS, kurio kilmė nebuvo visiškai išsiaiškinta. Lovis Corinth „Bacchanale“ sugrįžimas paaiškinus buvusį savininką, parodo Teisingumo muziejaus ir istorinio aiškumo įsipareigojimą.

Specialus dėmesys dabar taip pat yra skirtas naujai įrengtam „Mėlynajam kambariui“, skirtam grafikai. Keičiasi parodos ten kas tris mėnesius, kad būtų atpažįstama grafinės kolekcijos įvairovė. Į šią iniciatyvą žiūrima kaip į meno muziejaus parodų praturtėjimą ir užtikrinama, kad daugiau nei 3000 grafikos, įskaitant Rembrandto ir Chagallo darbus, būtų prieinamos plačiajai visuomenei.

Gelsenkircheno kultūros centras

Gelsenkircheno meno muziejus yra ne tik meno malonumo vieta, bet ir mainų bei sąveikos centras. Julia Höner vadovaujamos priemonės pakelia muziejų į regiono kultūrinį dėmesį ir sustiprina jo, kaip svarbaus meno mylėtojų, ir tų, kurie nori tapti, poziciją. Derindamas fizinį buvimą ir skaitmeninį prieinamumą, muziejus tampa šiuolaikine vieta, tenkinančia šiuolaikinio pasaulio iššūkius.

Meno muziejus Gelsenkirchenas: regiono kultūros centras

Gelsenkircheno meno muziejus buvo atidarytas 1983 m. Ir nuo to laiko išsivystė į svarbią kultūros įstaigą regione. Daugiausia dėmesio skiriant šiuolaikiniam ir šiuolaikiniam menui, muziejus ne tik siūlo įvairias parodas, bet ir švietimo projektus bei renginius, skatinančius supratimą ir vertinimą meną. Dėl savo strateginės padėties muziejaus darbai skirta ne tik meno mėgėjams, bet ir mokykloms bei švietimo įstaigoms, kad įkvėptų jaunesnes kartas menui.

Muziejus yra miesto muziejaus dalis ir todėl prisideda prie Gelsenkircheno kultūrinės tapatybės tyrimo. Ypač atkreiptas dėmesys

kinetinio meno svarba

Kinetinis menas turi savo šaknis XX amžiaus pradžioje ir šeštajame dešimtmetyje jį išpopuliarino tokie menininkai kaip Aleksandras Calderis ir Jeanas Tinguely. Istoriniame kontekste tai parodo interaktyvų santykį tarp meno kūrinio ir žiūrovo, kuris kyla iš judėjimo. Darbas Gelsenkircheno meno muziejuje yra ne tik techniniai šedevrai, bet ir siūlo mechanizacijos ir technologijos įtakos žmogaus gyvenimui apmąstymus.

Kolekcija yra viena iš nedaugelio vietų Vokietijoje, kuri kinetinei menui pristato tokiai sričiai. Ši meno forma aktyviai meta iššūkį auditorijai, reikalaudama dalyvauti, nesvarbu, ar tai būtų fiziniai veiksmai, ar užmezgant emocinį ryšį. Tai praturtina meno supratimą ir asmeninį ryšį su menu.

Skaitmeninimas meno muziejuje

Progresyvus skaitmeninimas meno muziejuose ne tik tapo tendencija, bet ir būtinybe padaryti meną prieinamą platesnei auditorijai. „Gelsenkirchen“ meno muziejus, turintis daugiau nei 3000 skaitmeninių darbų, leidžia lankytojams aktyviai bendrauti su kolekcija. Tyrimai parodė, kad skaitmeninės platformos gali skatinti lankytojų įsipareigojimą ir padidinti susidomėjimą fiziniais vizitais.

MOMA standarto įgyvendinimas reiškia ne tik techninį patobulinimą, bet ir vartotojo patirties standartizavimą. Galimybė kurti ir išreikšti savo meno susidomėjimą kartomis, kurios kreipiasi į šiandieną, kurios vis labiau auga skaitmeniniu būdu. Tokios priemonės taip pat gali sukelti naujos kartos muziejaus lankytojus, norinčius patirti meną ne tik kaip pasyvų žiūrovą, bet ir kaip aktyvius dalyvius.