Štutgartui gresia šildymo trūkumas: šilumos siurbliai krenta už akių!

Štutgartui gresia šildymo trūkumas: šilumos siurbliai krenta už akių!

Štutgarte perėjimas prie klimatui palankių šildymo sistemų vyksta lėtai. Nepaisant skubaus poreikio iki 2035 m. miestą padaryti neutraliu klimatui, susidomėjimas reikalingais šilumos siurbliais nesiekia lūkesčių. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Pasaulis 2022 m. buvo pateikta tik viena paraiška finansuoti 319 naujų šilumos siurblių, o 2023 m. pirmąjį pusmetį – tik 363 paraiškos. Tai yra maždaug 1 337 paraiškų per mažai, palyginti su norimais artimiausių kelerių metų tikslais.

Per mažiau nei metus, tiksliau nuo 2026 m., mieste nebebus leidžiama diegti naujų tik dujinių šildymo sistemų. Būsimas Pastatų energetikos įstatymas (GEG), numatantis 65 % žaliosios energijos kiekį naujoms šildymo sistemoms, šilumos siurblius paverčia vienintele realia galimybe atitikti šiuos reikalavimus. Dar viena kliūtis – renovacijos tempas, kuris turi būti padidintas nuo dabartinių 0,6% iki 3,7%, kad per artimiausius dešimt metų būtų pasiektas reikiamas šilumos energijos suvartojimo sumažinimas trečdaliu.

Šildymo sistemų įstatymai ir terminai

Bet kaip visa tai reguliuojama? Nauji GEG nuostatai taip pat nustato svarbius terminus ir įvairius reglamentus. Naujos iškastinį kurą naudojančios šildymo sistemos gali būti diegiamos nuo 2024 m. pradžios, tačiau iki šilumos planavimo įsigaliojimo. Ypač miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų, tokiuose kaip Štutgartas, galutinis terminas yra 2026 m. birželio 30 d. Mažesniuose miestuose iki 2028 m. birželio 30 d. Bus privalomos konsultacijos dėl ekonominės rizikos vertinimo dėl kylančių CO2 kainų, siekiant nustatyti alternatyvas, tokias kaip šilumos siurbliai.

Šie nauji reglamentai ne tik numato, kad nuo 2029 m. dujinio ir alyvos šildymo sistemose turi būti palaipsniui naudojama atsinaujinančių energijos šaltinių dalis, bet ir tai, kad nuo 2026 m. vidurio savivaldybėse, kuriose yra daugiau nei 100 000 gyventojų, ne mažiau kaip 65% šilumos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau yra pereinamųjų laikotarpių ir sunkumų, dėl kurių tam tikromis sąlygomis galima įrengti naujas šildymo sistemas be šio energetinio sertifikato, tačiau tai negali būti galutinis sprendimas.

Kliūtis naudojant šilumos siurblius

Miesto keliami tikslai yra ambicingi, o atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo reikalavimai taip pat turi įtakos planuojant naujus vietinius šilumos tinklus. Be poreikio kasmet prijungti 3 400 šilumos siurblių, iki 2030 m. taip pat numatoma išplėsti 50 kilometrų kelio, kad būtų įrengti nauji vamzdžiai. Tačiau, kalbant apie efektyvumą, projektas „Stuttgart 21“ kelia papildomą iššūkį ir taip apkrautiems vairuotojams.

CDU/CSU atstovas Larsas Rohweris neseniai užsiminė, kad reikia reformuoti įstatymą. Reikėtų išlaikyti Šilumos planavimo įstatymo terminus, bet nutraukti ryšį su GEG. Kitaip tariant, momentas yra neatidėliotinas – būtinas mąstymo pokytis, kad Štutgarto žmonės galėtų pasiteisinti ne tik politika, bet, visų pirma, neatidėliotinais klimato tikslais.

Artimiausi mėnesiai turės parodyti, ar miestas ir jo gyventojai gali žengti reikiamą žingsnį atsinaujinančios energijos link. Galiausiai aišku viena: perėjimas į klimatui neutralų Štutgartą ne tik pageidautinas, bet ir pavėluotas.