Apšaudytas policijos pareigūnas: sutrukdė bausmę po kruvino nusikaltimo Ašafenburge!
Po kruvino poelgio Ašafenburge prokuratūra tiria policijos trukdymą vykdyti teisingumą. Teigiama, kad policijos pareigūnas tyrimo neatliko.

Apšaudytas policijos pareigūnas: sutrukdė bausmę po kruvino nusikaltimo Ašafenburge!
2024 m. sausį Ašafenburge įvyko šokiruojantis kraujo praliejimas: psichikos ligonis nužudė du žmones, todėl dėmesio centre atsidūrė visa diskusija apie smurtinių veiksmų prevenciją ir psichikos ligonių gydymą Vokietijoje. Tačiau nusikaltimo šaknys jau kilo prieš kelis mėnesius įvykusį incidentą. Teigiama, kad 2024-ųjų rugpjūtį nusikaltėlis, kuriam tuo metu buvo 28 metai, užpuolė savo merginą, ją smaugė ir sužalojo peiliu, teigiama kaltinamajame akte. Nepaisant šio smurtinio išpuolio, policija bylos netyrė. Dėl to kyla klausimų, kuriuos jau kelia Koburgo prokuratūra: kodėl nebuvo imtasi veiksmų grėsmei ištirti?
Šioje byloje dalyvavęs policijos pareigūnas dabar yra teisiamas už trukdymą bausti eidamas pareigas. Pasak kaltinamojo akto, jis esą sąmoningai sutrukdė vėlesnio nusikaltėlio baudžiamąjį persekiojimą. Įtariama, kad jis po išpuolio sulaikė įtariamąjį neatlikęs tinkamo tyrimo. Prasidėjus teismo procesui, 29 metų policijos pareigūnas kaltinimų nekomentavo, todėl jam dabar gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo šešių mėnesių iki penkerių metų.
Ankstyvosios intervencijos ir prevencijos projektai
Tragiški įvykiai Ašafenburge yra didesnės visuomenei rūpimos problemos dalis: kaip galima užkirsti kelią tokiems smurto aktams? Pavyzdžiui, Šiaurės Reine-Vestfalijoje buvo pradėtas vykdyti prevencinis projektas „PeRiskoP“, kurio tikslas – ankstyvoje stadijoje nustatyti rizikos potencialą turinčius žmones. Projektas skatina policijos, sveikatos priežiūros institucijų, mokyklų ir pataisos įstaigų bendradarbiavimą. Siekiama, kad psichikos ligoniai visuomenėje nebūtų ignoruojami ir laiku neatpažintų galimų pavojų. Diskusijoje apie smurto veiksmų prevenciją atkreipiamas dėmesys ir į dabartinę psichikos ligonių stigmatizaciją, kuri dažnai vis dar yra kliūtis ankstyvam atpažinimui. Psichiškai nesveikų nusikaltėlių skaičius pastaraisiais metais išaugo, kaip rodo didėjanti statistika: 2022 m. psichopatologinių diagnozių dalis sudarė apie 16% sunkių smurtinių nusikaltimų.
Svarbus balsas šiame diskurse yra Vokietijos psichiatrijos ir psichoterapijos, psichosomatikos ir neurologijos draugija (DGPPN), kuri pozicijoje suformulavo smurto aktų prevencijos rekomendacijas. Pabrėžiama, kad esamos teisinės galimybės turėtų būti naudojamos nuosekliau, nereikalaujant naujų įstatymų. Turi būti siekiama apsaugoti ir gyventojų apsaugą, ir psichikos ligonių teises. Svarbus žingsnis galėtų būti globos struktūrų, integracijos pagalbos ir socialinės psichiatrijos paslaugų plėtra, siekiant kuo labiau sumažinti smurtinių veiksmų riziką.
Galiausiai lieka klausimas, kaip sukurti įstatymus ir socialines struktūras, kad ir nusikaltėliai, ir potencialios aukos būtų laiku apsaugoti. Atsižvelgiant į dabartinius įvykius policijos pareigūno byloje ir įtarimus psichikos ligoniui iš Ašafenburgo, yra daug ką svarstyti ir aptarti.