ES sušvelnino klimato tikslus prieš pat klimato konferenciją: ką tai reiškia mums?

ES sušvelnino klimato tikslus prieš pat klimato konferenciją: ką tai reiškia mums?

Europos sostinėse šurmulys, o vos už kelių dienų Brazilijoje vyks pasaulinė klimato konferencija. Pranešta 2025 m. lapkričio 3 d Spauda Augsburgas, kad ES planuoja sušvelninti savo klimato tikslą iki 2040 m. Nors oficialus tikslas išlieka iki 2040 m. 90 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 1990 m., atsižvelgiant į tarptautinius kreditus turėtų būti galima sušvelninti poveikį. Didelės ES valstybės, tokios kaip Prancūzija, Italija ir Lenkija, siekia išplėsti šią galimybę penkiais procentiniais punktais, o tai sumažintų būtiną išmetamųjų teršalų kiekį iki 85%. Vokietija galėtų apsvarstyti galimybę prisijungti prie šios iniciatyvos.

Diskusija apie klimato tikslų laikymąsi vyksta didelio pasipriešinimo fone. Aplink ES viršūnių susitikimą ir aplinkos ministrų susitikimą šią savaitę, kaip pranešė dienos naujienos minėta, valstybėse pasigirsta kritiškų balsų. Pasipriešinimas pirmiausia kyla iš Lenkijos, Vengrijos ir pietinių ES šalių. Kancleris Friedrichas Merzas ragina iš esmės keisti klimato politiką ir yra įsipareigojęs diegti naujoves ir konkurenciją, kartu siekdamas klimato tikslų iki 2045 m. Kritikai vertina status quo kaip netinkamą, ypač palyginti su privalomais tikslais, kuriuos jau paskelbė JAV ir Kinija.

Vienybė ar nesutarimas?

ES iki šiol nepavyko nustatyti privalomo tikslo iki 2035 m. Dėl šio neapibrėžtumo kyla klausimų dėl Europos vaidmens pasaulinėje klimato apsaugos srityje. Tokie kritikai kaip SPD Europos Parlamento narė Delara Burkhardt perspėja, kad ES patikimumui gresia pavojus. Remiantis Europos žaliųjų pranešimu, ES gali net susidurti su teisinėmis pasekmėmis, jei išmetamųjų teršalų kiekis nesieks 90 proc.

Prieš konferenciją ES aiškiai pasakė, kad nori keliauti į Braziliją su pakeista paskirties vieta. Dėl neapibrėžtumo dėl išmetamųjų teršalų tikslų taip pat pasitraukė tokios svarbios kylančios ekonomikos šalys kaip Indija ir Pietų Afrika, kurios nebenori dalyvauti derybose. Dėl to padėtis tampa dar sudėtingesnė, ypač atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl Europos prekybos taršos leidimais ir galimo CO2 kainų nustatymo transporto sektoriuje.

Žvilgsnis į ateitį

ES siekiami klimato tikslai yra svarbūs ne tik Europos politikai, bet ir valstybių narių įsipareigojimų Jungtinėse Tautose pagrindas. Taip pat lemiamas veiksnys bus tai, ar ir kaip pavyks pasiekti tikslą iki 2035 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 72,5 proc. Laikas bėga, o diskusijos toli gražu nesibaigė. Kur nukeliaus kelionė, tebėra įdomu, o ES antradienį turi priimti sprendimą ir nustatyti kelių ateinančių metų kursą. Europa turi parodyti, kad ji turi gerą ranką klimato apsaugos srityje – ne tik kalbant, bet ir veikiant.