Gigantiška kometa C/2014 UN271: mokslininkai įspėja apie sprogstamus purkštukus!

Gigantiška kometa C/2014 UN271: mokslininkai įspėja apie sprogstamus purkštukus!

Astronomijoje visada yra atradimų, kurie keičia mūsų požiūrį į visatą. Itin akį traukiantis radinys – kometa C/2014 UN271, dar žinoma kaip Bernardinelli gintaras. Naujausios kometos, kuri baigė tikrą kelionę per Saulės sistemą, analizė atskleidžia įdomių detalių apie jos sudėtį ir elgesį.Scinexx praneša, kad analizė atskleidžia puikius anglies monoksido (CO) spektrinius ženklus aplink kometos branduolį. Tai pirmasis spektroskopinis šios kometos išmetamo CO aptikimas ir yra labiausiai nutolęs anglies monoksido aptikimas šiame bangos ilgio diapazone.

Kometa buvo atrasta 2014 m., kai ji dar buvo nutolusi 29 astronominius vienetus (AU) nuo Saulės – milžinišku, maždaug 4,3 milijardo kilometrų atstumu. Tai didžiausia žinoma kometa Oorto debesyje, jos skersmuo mažiausiai 100 kilometrų, todėl ji ypač įdomi astronomams ir kosmoso entuziastams.„Wikipedia“ pabrėžia, kad atradimą padarė Pedro Bernardinelli ir Gary Bernstein, naudodami archyvinius vaizdus iš „Dark Energy Survey“.Nors kometos plika akimi nematyti, ji jau išgarsėjo mokslo bendruomenėje.

Kuo kometa tokia ypatinga?

Viena iš įspūdingiausių C/2014 UN271 savybių yra sprogstamieji įvykiai, kuriuos ji sukėlė. 2024 m. vasario mėn. kometa smarkiai pašviesėjo, o tai rodo, kad kometos išsiveržimas išmetė daug dulkių ir ledo. Ir tai buvo tik pradžia: maždaug po mėnesio įvyko kitas panašus įvykis. Astronomai tikisi, kad artėjant prie saulės kometa taps dar aktyvesnė.Didėjant saulės spinduliuotei, sušalusios molekulės gali sublimuotis, todėl dujos gali išeiti į erdvę. Be anglies monoksido, mokslininkai galėtų tikėtis ir metano bei kitų dujų, kurios išryškės tik ateinančiais metais.

Būsimoji kometos kelionė ne mažiau įdomi: 2031 m. sausį ji pasieks perihelį, kur bus vos 10,9 AU atstumu nuo Saulės, o tada arčiausiai Žemės bus 2031 m. balandžio 5 d. Taip pat yra įdomesnės informacijos apie tai: 2033 m. rugpjūčio 8 d. kometa kirs ekliptiką, kuri turėtų pritraukti daugybę astronomų ir astronomų.Kometos ryškumas 2018–2020 m. padidėjo 1,5 balo, o tai taip pat rodo, kad ji buvo aktyvi.

Oorto debesis ir jo paslaptys

Kometa C/2014 UN271 kilusi iš Oorto debesies – paslaptingos vietovės išoriniame saulės sistemos pakraštyje, kurioje pilna ledo ir uolėtų kūnų. Šis debesis apgaubia mūsų saulės sistemą sferiniu apvalkalu ir gali priimti objektus iki 100 000 AU atstumu. Daugelis mūsų stebimų kometų tikriausiai yra iš šio tolimojo regiono.Oorto debesis buvo postuluotas 1950 m. ir yra laikomas tiesiogine ilgo periodo kometų kilme, o trumpalaikės kometos paprastai nėra kilusios iš šio debesies.

Astronomams C/2014 UN271 yra specialus tyrimo objektas, kurio sudėtingas elgesys vis dar tiriamas. Su kiekvienu nauju išsiveržimu ir atradimu galime įgyti gilesnių įžvalgų apie šių kometų sudėtį, kilmę ir įtaką mūsų saulės sistemai. Taigi vis dar įdomu pamatyti, ką atneš ateinantys metai!Ateities stebėjimai žada daug naujų įžvalgų apie šį žavų objektą ir jo keliones per visatos platybes.