Smurtūs protestai Giesene: Bundestagas įsiveržia į karštas diskusijas!

Smurtūs protestai Giesene: Bundestagas įsiveržia į karštas diskusijas!

Praėjusį šeštadienį, 2025 m. lapkričio 30 d., dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Giesene protestuoti prieš naujos AfD jaunimo organizacijos įkūrimą. Tačiau tai, kas prasidėjo kaip taikūs protestai, baigėsi smurtiniais demonstrantų ir policijos susirėmimais. Daugiau nei 25 000 dalyvių atvyko išreikšti savo nepasitenkinimą politiniais įvykiais, tačiau prasidėjo susirėmimai, dėl kurių saugumo pajėgos buvo parengtos aukštai. Remiantis Heseno vidaus reikalų ministro Romano Posecko (CDU) pareiškimais, policijai bandant suvaldyti situaciją vyravo į pilietinį karą panašios sąlygos.

Iš viso per susirėmimus buvo nesunkiai sužeista nuo 10 iki 15 policijos pareigūnų. Policija buvo priversta imtis masinių priemonių – vandens patrankos, lazdos ir pipiriniai purškikliai buvo naudojami siekiant sustabdyti besitęsiančias kelių blokadas. Daugelis demonstrantų šias blokadas laikė teisėtais protestais, nors policija jas laikė neteisėtomis. Viso įvykio metu buvo sulaikyti trys asmenys, kurie netrukus buvo panaikinti. Iš viso pateikti 25 baudžiamieji skundai.

Politinės reakcijos Bundestage

Kitomis dienomis Bundestage kilo karštas pokalbis apie įvykius Giesene. AfD protestus apibūdino kaip „surengtą raganų medžioklę“ ir pabrėžė, kad operacija prieš juos turėtų būti vertinama kaip „nesulaikomas kairiųjų radikalų teroras“. AfD parlamentaras Uwe Schulz netgi kalbėjo apie „kairiųjų ekstremistų valdžios perėmimo Giesene dieną“. Priešingai, kitų partijų parlamentarai atsiribojo nuo smurto protrūkių, bet kartu pripažino pilietinės visuomenės protestus, kurie vaidina svarbų vaidmenį politinėje diskusijoje.

Visų pirma Žaliųjų partijos parlamentinės frakcijos lyderė Irene Mihalic pabrėžė, kad reali grėsmė demokratijai kyla ne iš protestuotojų, o iš salėje susirinkusių žmonių. Frederikas Bouffier iš CDU išreiškė supratimą dėl protestų, tačiau kritikavo demonstrantų naudojamus smurtinius metodus. Tai rodo, kad diskusijos apie politiškai motyvuotą smurtą Vokietijoje yra sudėtingos.

Eskalacija protesto kultūroje

Pastaraisiais metais demonstracijos Vokietijoje ne kartą pasižymėjo smurtiniais susirėmimais. Didėjantį kai kurių demonstrantų norą naudoti smurtą pastebi ekspertai, nors policijos ir protestuotojų nuomonės dažnai labai skiriasi. Tokios raidos pavyzdys – žiaurūs protestai per 2007 m. G8 viršūnių susitikimą Heiligendame, kurie sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Skiriamas tyčinis fizinis ir psichologinis smurtas, nors daugelis taikių protestų vis tiek gali virsti smurtiniais susirėmimais.

Statistika rodo, kad daugiau nei 70 procentų užfiksuotų nusikaltimų demonstracijų metu priskiriami PMK kairiųjų sektoriui, kuris pastarąjį dešimtmetį fiksavo nežymų augimą. Neabejotina, kad daugelis konfliktų gali būti susiję su socialine ir politine įtampa visuomenėje. Politiškai motyvuotas smurtas yra reikšminga tema, aptariama tiek gatvėse, tiek politiniame diskurse.