Galingi muzikos klavišai: Petras, Paulius ir bažnyčios harmonija

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. birželio 29 d. Abbé François-Xavier Amherdt nušvies pagrindinį muzikos vaidmenį ir „raktus“ bažnyčioje ir tikėjime.

Am 29.06.2025 beleuchtet Abbé François-Xavier Amherdt die zentrale Rolle von Musik und den „Schlüsseln“ in Kirche und Glauben.
2025 m. birželio 29 d. Abbé François-Xavier Amherdt nušvies pagrindinį muzikos vaidmenį ir „raktus“ bažnyčioje ir tikėjime.

Galingi muzikos klavišai: Petras, Paulius ir bažnyčios harmonija

Šiandien, 2025 m. birželio 29 d., Abbé François-Xavier Amherdt savo homilijoje pabrėžia pagrindinį muzikos vaidmenį tiek bažnyčioje, tiek mūsų gyvenime. Savo kalboje jis imasi klavišų įvaizdžio – tiek muzikinių klavišų fa ir sol, kurie lemia aukštį, tiek „raktus“, kuriuos Jėzus perduoda jo apaštalams. Šie klavišai yra ne kas kita, kaip pagrindas, ant kurio remiasi bažnyčios polifoninė partitūra, apimanti skirtingus balsus ir instrumentus. Ypatingą vietą užima Petras ir Paulius, kurių kapai yra vienas šalia kito Romoje – tai jų bendros misijos ir unikalios svarbos religinei bendruomenei ženklas.

Kodėl šie „raktai“ tokie svarbūs? Jie ne tik atgaivina melodijas, bet ir padeda pagauti bei perduoti tikėjimą. Šiuos raktus Jėzus patikėjo savo apaštalams ir taip padėjo pamatus bažnyčiai. Peteris, kuris apibūdinamas kaip uola, ir Paulius, kuris laikomas naujovišku šaukliu, aiškiai parodo, kad kiekvienas turi savo vietą šioje įvairiapusėje bendruomenėje ir kad skirtingi balsai gali prisidėti prie vienybės. Tikėjimo melodija gali būti iš tikrųjų išreikšta tik per šią įvairovę.

Muzika kaip tiltas tarp žmonių

Muzika nėra tik meno forma; tai tiltas, jungiantis žmones tarpusavyje. Benediktinas tėvas Anselmas Grünas savo apmąstymuose pabrėžia, kad muzika jį lydėjo visą gyvenimą. Ar vaikystėje, dainuodamas kalėdines giesmes, ar vienuolyne, kur grigališkasis choralas buvo jo akompanimentas 60 metų – tai visada atverdavo jam kelią pasinerti į kitą pasaulį. Muzika taip pat visada turėjo didelę reikšmę bažnyčioje, kaip IV amžiuje atrado vyskupas Ambraziejus, traukdamas žmones giesmėmis. Dainavimas kartu yra būdas užmegzti vidinį ryšį ir patirti bendruomeniškumą.

Emocinė muzikos galia gali suburti žmones ir skatinti dvasinius išgyvenimus. Šių idėjų galima rasti ir krikščioniškoje muzikos tradicijoje, kuri svyruoja nuo grigališkojo choralo iki šiuolaikinių šlovinimo dainų. Muzika lydi tikinčiuosius jų tikėjime ir suartina su Dievo buvimu. Tai išlieka svarbia religinės praktikos dalimi, kuri yra tiek individuali, tiek bendruomeninė.

Dabartiniai iššūkiai ir pasiūlymai

Audringais laikais muzika gali padėti sustiprinti bendrumą. Svarbūs pasiūlymai naujam bendruomeniškumo jausmui: įsiklausyti vienas į kitą ir vertinti vienas kito balsą net ir už bažnyčios ribų – ar tai būtų chorų šventės, ar prie jaukių laužų. Taip sukuriama atmosfera, kurioje žmonės tikrai gali gyventi darnoje vieni su kitais. Harmonijos troškimas, kurį Abbé Amherdt išreiškia savo kalbos pabaigoje, yra daugiau nei tik pamaldus idealas. Ja atsižvelgiama į gilų poreikį, kuris taip pat labai svarbus dabartinei visuomenei.

Krikščioniška muzika ne tik skatina individualų tikėjimo patyrimą, bet ir stiprina bendruomenę bažnyčios sienų viduje ir už jos ribų. Daugybė muzikinių išraiškų rodo, koks turtingas ir įvairus yra šis pasaulis ir kad visada yra vietos naujoms melodijoms ir balsams, kurie kartu švenčia tikėjimą.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie muzikos vaidmenį bažnyčioje, verta pasidomėti kath.ch, taip pat toliau hier-klingts-mir-gut.de ir diemusikmeinerkirche.de.