Laukinės žąsys pilies parke: purvas ar natūrali paslauga?

Laukinės žąsys pilies parke: purvas ar natūrali paslauga?

Strünkede parko pilyje – vienoje populiariausių vietinių poilsio zonų Herne – nepriimtinos sąlygos ieškantiems poilsio. Daugelis piliečių skundžiasi dėl daugybės parke šiukšlinančių žąsų išmatų. Ypač nukenčia žaidžiantys vaikai – jų avalynė ir drabužiai kenčia nuo nehigieniškų sąlygų. Daugelis šeimų traukiasi iš parko, nes žaliosios erdvės nebetinka poilsiui ir žaidimams. Kaip praneša lokalkompass.de, ši tema vis dažniau tampa socialinio bendravimo našta.

Skundai dėl žąsų išmatų – ne naujiena, jau pasigirsta balsų, raginančių žąsis šalinti iš parko. Tačiau diskusiją apie tai dažnai užgožia vienas svarbus aspektas: nors žąsys palieka daug nešvarumų, turime atsižvelgti ir į žmogaus elgesį. kanadagnaese.de analizė rodo, kad žmonės pievose palieka daug šiukšlių, kurios pūva daug ilgiau nei žąsų išmatos. Pavyzdžiui, cigarečių nuorūkai suyra iki 15 metų, o plastikiniai buteliai – daugiau nei 500 metų. Palyginimui, žąsų išmatos yra biologiškai skaidžios ir turtingos maistinėmis medžiagomis.

Kita monetos pusė

Nors žąsų sukelta netvarka gali būti nemalonu, gyvūnai taip pat prisideda prie ekologinės pusiausvyros. Žąsys efektyviai tvarko ir tręšia pievas, o tai teigiamai veikia florą, taigi ir aplinką. Jų išmatos yra panašios konsistencijos kaip vejapjovės gabalėlių ir neturi kvapo. Džiovintos žąsų išmatos taip pat atrodo kaip triušių maisto granulės ir yra suskaidomos gamtoje. Yra siūlymų pašalinti žąsų išmatas tiesiog grėbiant arba naudojant mėšlą, panašiais būdais, kaip ir žirgų savininkai.

Diskusija apie žąsų problemą neapsiriboja Herne, o atspindi platesnę visuomenės problemą: gyvulininkystę ir aplinkos apsaugą. Remiantis [WWF] pateikta informacija (https://www.wwf.de/themen-projekte/landwirtschaft/massentierhalte), vartotojų pirkimo elgsena yra labai svarbi gyvūnų gerovei. Ekologiški produktai yra labai populiarūs, ypač tie, kurie turi ekologinės asociacijos logotipą. Taip pat saugant gamtą rekomenduojama mažinti gyvulinės kilmės maisto vartojimą. Tačiau atsakomybė turi tekti ne tik vartotojams – mažmenininkai ir politikai raginami skatinti gyvulininkystės pertvarką.

Geras pavyzdys – Hopmannų šeima iš Kappelno, nuo intensyvaus kiaulių penėjimo perėjusi prie ekologiškų ir laisvėje laikomų kiaulių. Jų pastangos mažinti gyvūnų skaičių prisideda prie maistinių medžiagų patekimo į Baltijos jūrą mažinimo ir Pasaulio gamtos fondo buvo pripažintos 2023 m. Baltijos jūros metų ūkininku. Tokios iniciatyvos rodo, kaip svarbu skatinti įvairių veikėjų bendradarbiavimą.

Apibendrinant galima teigti, kad Strünkede-Park pilies žąsų problema yra ne tik vietinis iššūkis. Tai aplinkosauginio sąmoningumo ir tvaraus gyvenimo būdo klausimas, keliantis gilesnius socialinius ir ekonominius klausimus. Gyventojai kviečiami diskutuoti šiomis temomis darnaus sambūvio dvasia ir ieškoti sprendimų, kurie būtų teisingi tiek gyvūnų, tiek žmonių gerovei.