Paslaptingas miškas: gamta, istorija ir tvarios vizijos!

Paslaptingas miškas: gamta, istorija ir tvarios vizijos!

Miškai Vokietijoje – ne tik žali šalies plaučiai, bet ir istorijos liudijimas. Tai ypač pastebima Sarkohlenvaldas, kuriame yra įvairių epochų pėdsakų, tokių kaip senieji romėnų keliai ir pramoninės kultūros reliktai. Čia rasite krosnių aikšteles iš buvusio medžio anglies fabriko, šiukšlių krūvas ir nebenaudojamus tunelius, bylojančius apie turtingą praeities kultūrą. Gamta čia taip pat turi savo vietą: nuo 1997 metų netrukdomas ir be žmogaus įsikišimo vystosi maždaug 1000 hektarų grynas miškas.

Nuo 1988 m. valstybiniai miškai remiasi natūralia miškotvarka. Šis metodas nereikalauja plynų kirtimų ar pesticidų naudojimo ir įvairiais būdais skatina biologinę įvairovę. Valstybiniai miškai ypač didžiuojasi glaudžiu bendradarbiavimu su NABU Saarland ir Federaline gamtos apsaugos agentūra siekiant užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą. Tikslas? Derinti industrinės kultūros kraštovaizdį su tvariu požiūriu.

Pavyzdinis projektas ateičiai

Šiaurinėje Sarkohlenvaldo dalyje natūralų miškų tvarkymą papildo į procesą orientuotas pavyzdinis projektas. Šis projektas ne tik saugo mišką, bet ir akcentuoja aplinkosauginį švietimą. Vaikai ir jaunimas laukinės gamtos stovykloje gali iš arti susipažinti su mišku ir tyrinėti jo buveines.

Bet kaip dėl miškų visoje Vokietijoje? Pagal tai Federalinė aplinkos agentūra Apie trečdalį Vokietijos teritorijos užima miškai – apie 11,4 mln. hektarų. Šie miškai ne tik prisideda prie biologinės įvairovės, bet ir patiria spaudimą. 2018–2022 metais vien Vokietijoje iškrito apie 245 mln. kubinių metrų pažeistos medienos, daugiausia dėl vabzdžių nelaimių. Dėl to tvarus miškų valdymas tampa dar svarbesnis.

Tvarios strategijos ir iššūkiai

Federalinė vyriausybė ėmėsi šio klausimo ir yra įsipareigojusi tvariai, natūraliai valdyti miškus. Siekiama išlaikyti mūsų miškų produktyvumą ir gyvybingumą bei skatinti miško ekosistemų sveikatą. Įvairios strategijos, tokios kaip 1993 m. Helsinkio deklaracija ir Miškų strategija 2050 m., yra skirtos biologinės įvairovės išsaugojimui ir dirvožemio bei vandens apsauginės funkcijos gerinimui.

Valstybiniame miške prie gamtinių plotų dalis yra 40%, privačiame miške – 30,5%. Vyresni nei 120 metų medynai yra žymiai artimesni gamtai nei jaunesni. Tačiau iššūkiai nemaži: svarbu medienos gavybą laikyti atsakinguose rėmuose ir vesti miškus gamtai artimu keliu. Tvaraus miškų valdymo sertifikavimo sistemos, tokios kaip PEFC ir FSC, taip pat rodo pastangas siekti ekologinių standartų.

Beveik natūralaus miškotvarkos svarbą rodo ir norimas anglies kaupimas žemėnaudos ir miškininkystės sektoriuje. Iniciatyvos yra daug žadančios, tačiau vaisingos gali būti tik tada, kai visi veikėjai susivienys.

Apibendrinant, mūsų miškų išsaugojimas yra ne tik ekologinė būtinybė, bet ir atsakomybės ateities kartoms klausimas. Dar viena priežastis dažniau lankytis miške ir mėgautis gamta visoje jos šlovėje.