Drono signalizacija BER: Vidaus senatorius ragina nedelsiant imtis gynybos priemonių!

Drono signalizacija BER: Vidaus senatorius ragina nedelsiant imtis gynybos priemonių!

Šiandien, 2025 m. lapkričio 1 d., Vokietijoje viešųjų diskusijų centre – saugumo ir technologijų temos. Neseniai įvykęs incidentas BER oro uoste vėl pakurstė diskusijas apie poreikį gerinti dronų apsaugą. Vidaus senatorė Iris Spranger ragina skirti daugiau energijos kovojant su šiais neteisėtais orlaiviais. Pietų vokietis praneša, kad penktadienio vakarą oro eismas Schönefelde buvo sustabdytas beveik dviem valandoms dėl drono pastebėjimo. Kai kuriuos skrydžius teko nukreipti, o vienas skrydis net buvo atšauktas.

Berlyno vidaus administracija jau rengia dronų aptikimo ir gynybos priemones. „Spranger“ tvirtai remia federalinę iniciatyvą sukurti centrinį dronų gynybos centrą ir ragina toliau pirkti šioje srityje. Žingsnis sutelkti federalinės ir valstijų vyriausybių kompetencijas vertinamas teigiamai. Bundesveras taip pat turėtų teikti paramą bepiločių orlaivių gynybai, tačiau laikantis griežtų teisinių reikalavimų.

Teisiniai pokyčiai ir gresiantys iššūkiai

Spartus nepilotuojamų aviacijos sistemų plitimas yra didėjantis iššūkis saugumui. Kartu su Atstovų rūmais Vidaus reikalų administracija dirba pritaikydama Bendrąjį saugumo ir tvarkos įstatymą, siekdama tobulinti bepiločių orlaivių gynybos teisinę bazę. Taip pat rengiama Federalinės vidaus reikalų ministerijos būklės ataskaita, kurioje apibendrinami veiksmų reikalavimai.

Tačiau panašu, kad tai ne tik BER oro uostas, kuris paveikė; Panašūs incidentai užfiksuoti ir Miuncheno oro uoste. Tai kelia klausimų apie esamų bepiločių orlaivių apsaugos priemonių veiksmingumą ir yra žadintuvas platesnei diskusijai apie saugumo strategijas.

Paralelės tarptautinėms tendencijoms

Saugumo klausimų kontekste verta pažvelgti ir už nacionalinių sienų. Taigi skaitmeninio suvereniteto idėja iškyla kaip straipsnis ZDNet akcentai. Pavyzdžiui, Austrija sėkmingai perėjo nuo didelių technologijų įmonių prie savo „Nextcloud“ platformos. Šiuo žingsniu, paremtu EuroStack iniciatyva, siekiama apsaugoti neskelbtinus duomenis Europos sienose ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio debesijos paslaugų teikėjų.

Panašių pastangų galima pastebėti Vokietijoje ir kitose ES šalyse. Šlėzvigas-Holšteinas perėjo prie atvirojo kodo programinės įrangos, kad galėtų geriau valdyti duomenims jautrius procesus. Šios tendencijos rodo, kad tiek skaitmeninio, tiek fizinio saugumo klausimai vis labiau persipina, o reguliavimas tiek vietos, tiek Europos lygmeniu vaidina pagrindinį vaidmenį.

Apibendrinant galima pasakyti, kad sudėtinga saugumo padėtis – tiek oro erdvėje, tiek skaitmeninėje erdvėje – nuolat kelia naujų iššūkių ir atsakomybės. Gebėjimas sėkmingai įveikti šiuos iššūkius turės įtakos ne tik saugumo situacijai, bet ir visų mūsų socialinių struktūrų raidai.