Ar yra didelės avarijos pavojus? Finansų rinkos yra ant slenksčio!

Ar yra didelės avarijos pavojus? Finansų rinkos yra ant slenksčio!

Šiuo metu tarptautinės finansų rinkos yra ant uolų. Pažvelgus į dabartinę situaciją matyti, kad kainų burbulai įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip žaliavos, obligacijos, nekilnojamasis turtas ir akcijos, kelia didelius neramumus. Šie burbulai gali sprogti palaipsniui arba su trenksmu, o investuotojai dažnai patiria didelių nuostolių, kurie finansų pasaulyje vertinami kaip pamokantys. Atsižvelgiant į praeities milžiniškas avarijas, tokias kaip interneto burbulo sprogimas 2000 m. arba 2008 m. finansų krizė, tokie įvykiai yra retesni, tačiau gali turėti pražūtingų padarinių. Süddeutsche praneša, kad ypač mažesnės kainų korekcijos dažnai laikomos didesnių krizių pradininkais, ypač jei kainų tendencijos ir toliau kyla.

Ypatingas dėmesys skiriamas JAV, kur technologijų akcijos pastaruoju metu prarado daug vertės – toks elgesys jau buvo akivaizdus per 2018 m. tarifų karą. Vis dar neaišku, koks įvykis galiausiai gali sukelti akcijų rinkos griūtį. Galima pastebėti, kad daugelis investuotojų elgiasi savotiškai pervertindami savo pasitikėjimą, todėl Bundesbankas įspėja apie smarkiai krentančias kainas ir ragina bankus rezervuoti nuostolių rezervus.

Valstybės skolos vaidmuo

Kita finansų rinkas slegianti rizika – didelė euro zonos valstybės skola. Bankai turi daug vyriausybės obligacijų, o tai padidina susirūpinimą, kad finansiniai neramumai gali turėti rimtų pasekmių. Tai, kad dirbtinis intelektas gali sukelti dar vieną avariją, yra dar vienas nerimą keliantis aspektas. Ypač daug dėmesio skiriama didelėms JAV technologijų įmonėms. Galimas AI sektoriaus išpardavimas gali turėti didelių ekonominių pasekmių, ne tik JAV.

Pagal hipotetinį akcijų rinkos žemės drebėjimo scenarijų, kai galimi 30–40 procentų nuostoliai, tai gali sunaikinti trilijonus dolerių turto. Ypač nukentėtų JAV darbuotojai ir Europos investiciniai fondai, o tai galėtų paskatinti politines diskusijas apie atsakomybę ir finansinį teisingumą – tema vis dažniau diskutuojama Vokietijoje ir kitose šalyse.

Istorinės paralelės ir žmonių elgesys

XVII amžiaus tulpių krizė laikoma ankstyvu spekuliacinio burbulo pavyzdžiu. Čia tulpių svogūnėlių kaina pasiekė svaiginančias aukštumas, kol rinka žlugo, nes nebebuvo pirkėjų. Tai leidžia suprasti, kad gresiančios finansinės žlugimo priežastys dažnai turi ne tik ekonomines priežastis, bet ir stipriai veikiamos psichologinių veiksnių – žmogaus psichikos ir elgsenos rinkose. Tokių vadinamųjų „akcijų rinkos burbulų“ praeityje buvo daug, kuriuos lėmė perdėti lūkesčiai, krentančios palūkanų normos ir spekuliacinės investicijos. Nereikėtų pamiršti 2008 m. finansų krizės, „dot-com“ burbulo ir daugelio kitų bankų bei valiutų krizių. [Bpb.de].

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, akivaizdu, kad rinkos nuolat svyruoja. Turite turėti gerą įgūdį, kad šiais nepastoviais laikais priimtumėte teisingus sprendimus. Investuotojams patartina atidžiai stebėti signalus ir pasiruošti galimiems pokyčiams. Ateinantys mėnesiai gali būti itin svarbūs finansiniam stabilumui.