Drono grėsmė: Badenas-Viurtembergas ruošiasi ekstremaliajai situacijai!

Drono grėsmė: Badenas-Viurtembergas ruošiasi ekstremaliajai situacijai!

Žvilgsnis į saugumo situaciją Vokietijoje rodo, kad į būsimus iššūkius reikia žiūrėti rimtai. 2025 m. spalio 10 d. Theodoro Heusso kareivinės Štutgarte prisistatys kaip griežtai saugomas Badeno-Viurtembergo valstijos vadovybės centras. Michaelas Gissas, 61 metų vyriausiasis Bundesvero vadas regione, žino iššūkius, susijusius su didėjančiu bepiločių orlaivių naudojimu. Jis tarnavo vadu Afganistane ir Indijos vandenyne ir dabar oro stebėjimą laiko nauja grėsme saugumui.

„Dronai, kuriuose gali būti sprogmenų, kelia vis didesnį pavojų“, – perspėja Gissas. Siekdamas tam pasiruošti, jis ragina priimti greitesnį teisinį reguliavimą, kuris palengvintų policijos ir Bundesvero bendradarbiavimą bepiločių orlaivių atakų atveju. Jis ypač vertina sparnuotus bepiločius orlaivius kaip galimas grėsmes kritinei infrastruktūrai, kurią reikia apsaugoti. Siekdamas pagerinti gynybos mechanizmus, jis planuoja didelio masto pratybas, kuriose dalyvaus ir Bundesveras, ir policija.

Pasiruošimas ateities konfliktų scenarijams

Bundesveras yra nuolatiniame mokymosi procese, kuris, pasak Gisso, jau vyko ministerijose ir administracinėse struktūrose. Esant dabartinei situacijai, tiek Gissas, tiek federalinis vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas (CSU) pabrėžia būtinybę palengvinti Bundesvero dislokavimą šalies viduje. Tačiau taikymo sritis yra griežtai ribojama Pagrindinio įstatymo. Pagal Pagrindinio įstatymo 35 straipsnį Bundesveras turi teisę teikti pastiprinimą tik „ypač rimtų avarijų“ atveju.

Gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD) ir CDU pirmininkas Friedrichas Merzas saugumo situaciją vertina kaip įtemptą. Padidėjęs bepiločių orlaivių skrydis Vokietijos oro erdvėje reiškia, kad Rusija dažnai įtariama potencialia kaltininke. Planuojamos Aviacijos saugumo įstatymo reformos, kurias Dobrindtas vykdo siekdamas išplėsti Bundesvero galias šiuo atžvilgiu.

Teisiniai iššūkiai

Nepaisant to, saugumo teisės ekspertė Verena Jackson pabrėžia teisinius sunkumus, susijusius su Bundesvero bepiločių orlaivių naudojimu. Kilus įtampai ar pritarimui, tai gali būti numušta, tačiau to sąlygos nėra aiškios. Bundestagas gali nustatyti įtampos atvejį pagal Pagrindinio įstatymo 80a straipsnį tik dviejų trečdalių balsų dauguma, o tai yra papildoma kliūtis.

Gissas svarstant pasirengimą galimoms Rusijos karinėms atakoms iki 2029 m., belieka tikėtis, kad Vokietija nesijaučia visiškai šnipinėta. Jis rekomenduoja įmonėms pasiruošti būsimiems konfliktų scenarijams ir tapti atsparioms, nes karinės kolonos, kurios taip pat gali būti matomos keliuose, gali sukelti didelių eismo sutrikimų.

Iššūkiai aiškūs, o Vokietijos saugumui užtikrinti reikia aiškios strategijos. Gissas pabrėžia: „Lenktynės tarp drono ir drono yra labai svarbios mūsų ateičiai“. Pritaikius įstatymus ir sustiprintą ginklų pramonę, jis mano, kad Badeno-Viurtembergo padėtis yra gera ir pasiruošusi reaguoti laiku.

Pokyčiai šiuo klausimu yra labai svarbūs ir laikas parodys, kiek lanksti teisinė sistema gali būti pritaikyta prie praktinių poreikių. Vokietija ne tik nori jaustis saugi, bet ir iš tikrųjų nori būti saugi.

Daugiau informacijos apie dabartines karines strategijas ir teisinę sistemą rasite [SWR aktuell] (https://www.swr.de/swraktuell/baden-wuerttemberg/wie-ist-das-land-fuer-den-ernstfall-vor Preparet-militaer-100.html) ir [ZDF šiandien].