Visuomenė pereinamojoje stadijoje: Vyskupijos taryba ragina keisti žemę

Visuomenė pereinamojoje stadijoje: Vyskupijos taryba ragina keisti žemę

Antrąją rudens visuotinio asamblėjos dieną Kelne susirinko vyskupijos taryba, kuri aptarė skubiai reikalingą socialinę pertvarką. Šių ginčų priežastis – Pranciškaus Asyžiečio Saulės giesmės 800-osios metinės – tekstas išlieka labai aktualus ir šiandien. Vyskupijos tarybos pirmininkė Hildegard Schütz ryžtingai pareiškė, kad į žemę reikia žiūrėti ne kaip į nuosavybę, o kaip į seserį, ir pabrėžė, kad kūryba yra mūsų bendri namai. Šiame kontekste ji nurodė filosofiškai ir dvasiškai gilų požiūrį į vidinę transformaciją, kaip esminį išoriniams pokyčiams.

Raktažodžio pakeitimas: Prof. Dr. Martin Schneideris, moralės teologas ir socialinis etikas, pasakė įspūdingą pagrindinį pranešimą apie būtinybę dirbti su socialine struktūra. Jis pabrėžė enciklikos „Laudato Si“, kuri yra lūžio taškas diskusijoje apie ekologinę ir socialinę sąmonę, svarbą. Schneideris aštriai kritikavo tai, kad daugelis svarbių sprendimų vis dar atidedami. „Įprastas verslas“ nebėra tvarus, ypač atsižvelgiant į artėjančius lūžio taškus mūsų ekosistemose. Jis priminė, kad žmonės turi teisę reikalauti švaraus vandens – tai tikslas, reikalaujantis ne tik išorinės, bet ir vidinės pertvarkos.

Kelias į ateitį, kurią verta gyventi

Schneider citavo žinomą aplinkosaugos aktyvistę Joanna Macy, kuri mato iššūkį ganyti mirštančią kultūrą ir sukurti naują, gyvybę palaikančią bendruomenę. Investuotojai, kaip „pakankamumo politika“, laikomi būtinais norint tvariai pakeisti gyvenimo būdą ir vertinti ekosistemas kaip bendruomenės nuosavybę. Delegatai įvairiose darbo grupėse diskutavo, kaip tokius pokyčius galima padaryti priimtinus daugumai tiek asmeninėje aplinkoje, tiek socialiniu lygmeniu.

Šios diskusijos jokiu būdu nėra naujos. Popiežiaus Pranciškaus 2015 m. gegužės 24 d. paskelbta enciklika Laudato Si atkreipė dėmesį į klimato kaitą ir panaikino neigėjų bažnyčioje ir už jos ribų. Klimato tyrinėtojas Ottmaras Edenhoferis, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį kuriant encikliką, atkreipė dėmesį į visapusiško požiūrio į gamtą, aplinką ir atmosferą, kaip į bendrą žmonijos nuosavybę, poreikį. Su naujuoju popiežiumi Leonu XIV jis tikisi šios tradicijos, pabrėžiančios Bažnyčios sanglaudą ir vienybę bei skatinančios sąžiningai naudoti pasaulinius išteklius, tąsos.

Skubumas naujai etikai

Kaip ne kartą minima Vokietijos vyskupų konferencijos dokumentuose, atsakomybė už kūrybą kaip bažnyčios misija yra pagrindinė tema. Leidinys „Apie įvairovės vertę – biologinė įvairovė kaip atsakomybės už kūrybą išbandymas“ yra visapusiškų bažnyčios pastangų ugdyti sąmoningumą šiais klausimais pavyzdys. Pastaraisiais metais vėl ir vėl tampa aišku, kad tvariam vystymuisi svarbios ne tik nusistovėjusios klasikinės krikščioniškos vertybės, bet ir mokslinė perspektyva.

Nesvarbu, ar tai susiję su klimato apsauga, energijos perėjimu ar biologinės įvairovės išsaugojimu: diskusijos yra įvairios ir reikalauja tarpdisciplininio tikėjimo ir mokslo dialogo. Kaip pabrėžia Edenhoferis, intensyvesnis socialinių enciklikų svarstymo procesas yra labai svarbus siekiant pagerinti moralinius ir mokslinius sprendimus ir galiausiai imtis veiksmingų veiksmų. Atsižvelgiant į kritinę situaciją, dabar reikalingos bendros pastangos.

Šiuo atžvilgiu labai svarbu atsižvelgti į praeities pamokas ir, kad išvados būtų vaisingos ateities vystymuisi. Diskusija apie „Saulės giesmę“ ir su ja susijusios Pranciškaus Asyžiečio nuoširdžios mintys yra kaip niekad aktualios šiame kontekste ir kviečia visus padėti kurti ateitį, kurią verta gyventi.

Sužinokite daugiau apie sudėtingas temas, susijusias su klimatu ir socialine etika: bistum-augsburg.de, vaticannews.va, dbk.de.