Mokytojas Gelzenkirchene: valstybės tarnyba atmesta dėl slaptumo!

Mokytojas Gelzenkirchene: valstybės tarnyba atmesta dėl slaptumo!

Dabartinėje Gelzenkircheno byloje daug įspūdžių kelia prašymas dėl mokytojo tapti valstybės tarnautoju, kuris nepavyko dėl apgaulingo bandymo apgauti. Moteris buvo pateikusi prašymą tapti valstybės tarnautoja ir buvo įpareigota pasitikrinti sveikatą. Pirmosios apžiūros metu ji informavo medicinos pareigūną apie anksčiau atliktą operaciją dėl pilvo sukietėjimo. Tačiau per antrą apžiūrą, kuri buvo atlikta su kitu medicinos pareigūnu, ji nuslėpė šią operaciją ir neužsiminė apie pilvo sukietėjimą, kaip tai padarė jis. Apskritimo pasiuntinys pranešė.

Diuseldorfo rajono valdžia tuomet apkaltino mokytoją ne tik melagingos informacijos teikimu, bet ir abejonių dėl savo charakterio tinkamumo. Gelzenkircheno administracinis teismas priėjo prie išvados, kad jų elgesys neatitiko aukštų mokytojams keliamų standartų – juk jie turi būti sektinu pavyzdžiu.

Sveikatos tinkamumas ir valstybės tarnybos statusas

Reikalavimai valstybės tarnybai apima sveikatos tinkamumą, kuris Vokietijoje patikrinamas atliekant išsamią oficialią medicininę apžiūrą. Tai apima ne tik fizinius, bet ir psichologinius aspektus, pvz MDR paaiškino. Jau esamos ligos gali būti opi tema, nes pareiškėjai dažnai jau nerimauja dėl to, kaip būtų galima įvertinti jų sveikatos duomenis.

Yra net pranešimų apie tam tikrą spaudimą ir „baimės atmosferą“, kurioje daugelis žmonių susipažįsta. Malte Gerken iš GEW Saxony-Anhalt taip pat pažymi, kad nepaisant visų pastangų, niekas sėkmingai nepadavė į teismą dėl atmetimo valstybės tarnyboje dėl sveikatos problemų. Jei pažvelgtumėte ir į teisinę bazę, pamatytumėte, kad pagal pagrindinį įstatymą visi vokiečiai turi vienodas galimybes patekti į valstybines pareigas. Nepaisant to, dažnai yra neaiškūs standartai, kada kas nors iš tikrųjų tinka, pavyzdžiui, interneto svetainė Verdi patvirtino.

Pavienis atvejis su toli siekiančiomis pasekmėmis

Mokytoja iš Gelzenkircheno dabar turi galimybę apskųsti nuosprendį, tačiau pagrindinė problema išlieka: netikrumas dėl sveikatos tinkamumo ir atitinkamo skaidrumo prašymų teikimo procese. Net jei teismas konstatuotų, kad ji, tapdama valstybės tarnautoja, turėjo žinoti, kaip svarbu pateikti informaciją apie anksčiau sirgusias ligas, lieka klausimas, kaip tokius klausimus ateityje būtų galima geriau spręsti tokioje opioje srityje kaip švietimas.

Galiausiai, tikimasi, kad ši diskusija paskatins ne tik mokytoją, bet ir kitus kandidatus į valstybės tarnybą atvirai kalbėti apie savo sveikatos istoriją, nebijant neigiamų pasekmių.