Gyvybei pavojingas triušių maras: kaip apsisaugoti dabar!

Gyvybei pavojingas triušių maras: kaip apsisaugoti dabar!

Triušių maras, dar žinomas kaip tuliaremija, šiuo metu yra karšta tema, ypač susirūpinusi kaimo gyventojams, medžiotojams ir miško darbininkams. Šią kasdienę gyvūnų ligą sukelia bakterijaFrancisella tularensiskurios dažniausiai pasitaiko laukiniams gyvūnams, tokiems kaip kiškiai, triušiai ir graužikai. Kaip Schwäbische.de, pranešimai apie tiesioginį kontaktą su žmonėmis gali būti perduodami įvairiais būdais: gyvūnų, užteršto maisto ar vandens, bet ir per vabzdžių įkandimus.

Simptomai paprastai pasireiškia praėjus 3–5 dienoms po užsikrėtimo ir iš pradžių pasireiškia karščiavimu, galvos skausmais, kūno skausmais ir dideliu nuovargiu. Negydomi beveik trečdalis nukentėjusiųjų gali mirti, o kai kurie ekspertai netgi apskaičiavo, kad mirtingumas gali siekti iki 60 proc., jei laiku nesiimama intervencija.

Dabartiniai įvykiai Vokietijoje

Dabartiniai skaičiai kelia nerimą. Praėjusiais metais Bavarijoje užregistruotas 71 atvejis, tendencija didėja. Nepraneštų atvejų skaičius gali būti dar didesnis, nes ne visos infekcijos yra nustatomos ar pranešamos. Ypač įspūdingi paskutiniai trys atvejai šiauriniame Miuncheno rajone, kai užsikrėtė du žmonės, tarp jų vienas nuo erkės įkandimo. Panašus atvejis taip pat įvyko Mühldorf am Inn rajone. Laimei, abu ligoniai pasveiksta po gydymo antibiotikais.

Pirmieji atvejai taip pat pastebėti Badene-Viurtemberge, ypač Biberacho ir Sigmaringeno rajonuose. Tai rodo, kad tularemijos perdavimo rizika padidėjo dėl rudųjų kiškių ir laukinių triušių populiacijos atgimimo bei švelnesnio klimato. Kaip paaiškina USZ.ch, šie veiksniai tikriausiai prisideda prie atvejų skaičiaus padidėjimo.

Prevencija ir atsargumo priemonės

Diagnozuoti tuliaremiją dažnai būna sunku, nes simptomai nėra specifiniai ir gali būti supainioti su įvairiomis kitomis ligomis. Gydytojui svarbiausi rizikos veiksniai yra kontaktas su laukiniais gyvūnais, erkių įkandimai ir buvimas endeminėse vietovėse. Dėl to prevencinės priemonės tampa dar svarbesnės: dirbant sode ir medžiojant būtina dėvėti pirštines ir apsauginius drabužius, kruopščiai nusiplauti rankas ir iškepti žvėrieną. Apsauga nuo vabzdžių ir erkių svarbi ir gamtoje.

Kadangi šiuo metu nėra patvirtintos vakcinos nuo triušio maro, prevencija išlieka vienintelė apsauga. Reikėtų ypač pabrėžti, kad Vokietijoje nėra dokumentais užkrėstas perdavimas iš žmogaus žmogui, todėl rizika plačiajai visuomenei išlieka ribota.

Savo vadovuose Roberto Kocho institutas pateikia informaciją apie tuliaremijos pavojus ir pateikia vertingų patarimų, kaip užkirsti kelią. Kaip pažymi RKI.de, norint sustabdyti ligos plitimą, būtina anksti įtarti ir imtis tinkamų veiksmų.

Ypač šiuo metų laiku, kai daug žmonių mėgaujasi gamta, patariama perspėti. Siekiant išvengti rimtų pasekmių sveikatai, labai svarbu didinti informuotumą ir švietimą apie triušių maro riziką bei prevencines priemones.