Branduolinis palikimas: Gundremmingenas lieka diskusijų dėl saugyklos pėdsakų!

Branduolinis palikimas: Gundremmingenas lieka diskusijų dėl saugyklos pėdsakų!

Ulmo ir Neu-Ulmo apylinkėse reikalai verda. Pirmadienį, 2025 m. lapkričio 3 d., oficialiai nusprendus, kad itin toksiškos atliekos iš uždarytos Gundremmingeno atominės elektrinės ten nebus saugomos, tinkamo galutinio kapinyno paieška išlieka įdomi. Jėgainės aušinimo bokštai jau susprogdinti, tačiau radioaktyviosios atliekos lieka reaktoriaus aikštelėje 153 ratukų pavidalu. Ši situacija kelia daug klausimų, ypač gyventojams ir sprendimus priimantiems asmenims.

Reinholdas Thielis iš Ulmo gydytojų iniciatyvos išreiškė susirūpinimą dėl pavojaus saugai ir sveikatai, susijusiems su branduolinių atliekų saugojimu regione. „Šiuo metu nematyti savalaikės, tikroviškos požeminės saugyklos perspektyvos“, – sakė jis. Ypač įdomu tai, kad Neu-Ulm rajone nedidelėje vietovėje geologinės sąlygos akivaizdžiai geresnės nei kitose vietose, o tai dar labiau apsunkina vietos pasirinkimą.

Galutinio saugojimo iššūkiai

Galutinis branduolinių atliekų šalinimas yra sudėtingas klausimas, kuris Vokietijoje laikomas valstybės reikalu. Labai radioaktyvios atliekos, kurios daugiausia susidaro branduoliniuose reaktoriuose, pirmiausia turi būti laikomos skilimo rezervuaruose, kad būtų galima perkelti į galutinį kapinyną. Saugi galutinė saugykla turėtų būti prieinama iki 2030 m., tačiau realybė kitokia. Vokietija šiuo metu neturi aktyvaus galutinio labai radioaktyvių atliekų kapinyno, nes Morslebeno kapinynas uždarytas nuo 1998 m., o Konrado kasykla vis dar tik statoma. Ši informacija susijusi su išsamia galutinių saugyklų apžvalga, kurioje taip pat minimi pasauliniai iššūkiai ir sprendimai, ypač ES reikalavimai nacionalinėms laidojimo programoms visoms branduolinę energiją naudojančioms šalims. Visų rūšių branduolinių atliekų laidojimo finansinės išlaidos siekia apie 28 milijardus eurų. Kas yra tikras iššūkis!

Kaip viskas vyksta toliau? Tęsiamas kitų galimų vietovės vietų peržiūros procesas. Tarptautiniame kontekste, pavyzdžiui, Suomijoje yra Onkalo giluminis geologinis kapinynas, kuris buvo išbandytas nuo 2024 m. rugsėjo mėn., o Švedijoje neseniai buvo išduoti galutinio kapinyno Forsmarko atominėje elektrinėje statybos leidimai. Šie pokyčiai suteikia vilčių, kad ir Vokietija laiku ras sprendimus.

Žvilgsnis į ateitį

Branduolinių atliekų problema išlieka dėmesio centre. Ypač Ulmo ir Neu-Ulmo regionai turi susidoroti su iššūkiais ir aktyviai įtraukti gyventojus į diskursą. Ar bus galima pasirinkti vietą, kurioje būtų užtikrintas saugumas, remiantis geologiniais pranašumais? Tai išlieka įdomu! Bet kokiu atveju į tokių ekspertų, kaip Reinhold Thiel, susirūpinimą reikia žiūrėti rimtai, nes sprendžiant didelės rizikos branduolinių atliekų problemas kyla pavojus visų sveikatai.