Istorinė diena: paskutiniai įkaitai buvo išlaisvinti iš Gazos po 738 dienų!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. spalio 13 d. 20 gyvų įkaitų buvo paleisti iš Gazos ruožo po 738 dienų, nes Artimųjų Rytų konfliktas toliau eskaluojamas.

Am 13. Oktober 2025 wurden 20 lebende Geiseln nach 738 Tagen aus dem Gazastreifen freigelassen, während der Nahostkonflikt weiterhin eskaliert.
2025 m. spalio 13 d. 20 gyvų įkaitų buvo paleisti iš Gazos ruožo po 738 dienų, nes Artimųjų Rytų konfliktas toliau eskaluojamas.

Istorinė diena: paskutiniai įkaitai buvo išlaisvinti iš Gazos po 738 dienų!

Jaudinanti diena daugeliui: 2025 m. spalio 13 d., kai buvo paleisti visi 20 gyvų Izraelio įkaitų, grįžo ilgai lauktas vilties etapas. Šiuos įkaitus Hamas laikė Gazos Ruože daugiau nei 738 dienas. Šiandien Tel Avive tūkstančiai žmonių šventė savo artimųjų sugrįžimą „Įkaitų aikštėje“, kai buvo perduoti pirmieji įkaitų kūnai, o tai tik padidino sielvartą ir skausmą dėl netekties. Savo ruožtu pagal susitarimą su Hamas palestiniečiai buvo paleisti iš kalėjimo 1968 m. Reakcija buvo sutikta su įvairiomis emocijomis: palengvėjimas sugrįžus gyviesiems, bet ir gilus pasipiktinimas dėl žinios apie žuvusius įkaitus.

2023 m. spalio 7 d. Izraelio košmaras prasidėjo, kai „Hamas“ nužudė apie 1 200 žmonių ir pagrobė daugiau nei 250 žmonių. Dėl šio precedento neturinčio išpuolio kilo įnirtingos kovos, o vėlesniais metais konfliktas apėmė visą šalį. Žvilgsnis į skaičius rodo, kad Artimųjų Rytų konfliktas, kuris siaučia nuo Izraelio valstybės įkūrimo 1948 m., ir toliau nenuilstamai eskaluoja: Izraelyje iki 2025 m. spalio mėn. mirė apie 1 200 žmonių, o Gazos ruože žuvo daugiau nei 67 183, o Vakarų Krante žuvo 984 žmonės. Izraelio gynybos pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių – per sausumos puolimą Gazoje žuvo 466 kariai.

Politinė raida ir diplomatija

Šiandienos žinia buvo paskelbta, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo Egipte vykusiame „Taikos viršūnių susitikime“. Taip pat dalyvavo Vokietijos ir Didžiosios Britanijos valstybių vadovai, tarp jų kancleris Friedrichas Merzas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris. Trumpas paragino palestiniečius sutelkti dėmesį į stabilumą ir ekonominį vystymąsi, o Merzas šiandieną pavadino istorine, dar kartą patvirtinančia viltį pasiekti taiką regione. Kita vertus, B. Netanyahu per trumpą laiką atšaukė savo dalyvavimą viršūnių susitikime, o tai buvo laikoma diplomatine Turkijos iniciatyva.

Europos Sąjunga taip pat iškėlė reikalavimus ir nori vietos planuojamoje „Taikos Taryboje“, kuri prižiūrėtų laikinąją vyriausybę Gazos ruože. Libano prezidentas Aounas taip pat paragino pradėti naujas derybas su Izraeliu ir apibūdina dabartinę situaciją kaip jautrią ir sprogstamą.

Žmoniškumas pirmame plane

Ypatingas dėmesys skiriamas įkaitų šeimoms, kurioms po visų kankinimų ir nežinomybės palengvėja sugrįžę artimieji. Nepaisant to, jie vienareikšmiškai reikalavo grąžinti visus žuvusius įkaitus ir apraudojo tai, kas buvo negrįžtamai prarasta. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto Izraelyje atlikti paleistų įkaitų sveikatos tyrimai šiems žmonėms yra vilties pasveikti ir grįžti į normalų gyvenimą ženklas. Šiuo atžvilgiu federalinis prezidentas Steinmeieris išreiškė skubų tolesnių taikos derybų poreikį, o „Hamas“ jau paskelbė, kad tęs kovą su Izraeliu.

Su Artimųjų Rytų konfliktu susiję įvykiai ir su juo neatsiejamai susijusios humanitarinės krizės dar kartą parodo šio regiono sudėtingumą ir tragiškumą. Kelias į sprendimą atrodo sunkus, tačiau, kaip rodo sugrįžtantys įkaitai, visada yra vilties žiburys.