Suche
Mein Konto
Hamburgo skolų stabdis krenta: neatsakinga finansų politika?
Hamburgas keičia skolų stabdį, kad leistų skolintis naujai, o kritikai perspėja apie finansinę riziką. Diskusijos tęsiasi.
Hamburgo skolų stabdis krenta: neatsakinga finansų politika?
Hamburge žengiamas ambicingas, bet kritiškas žingsnis: miestas valstybės konstitucijoje pakeitė skolos stabdį. Tai daroma siekiant suteikti Hanzos miestui metines galimybes naujai struktūrinei skolai iki 0,35% Vokietijos bendrojo vidaus produkto. Tai trečiadienį per pirmąjį svarstymą nusprendė Hamburgo parlamentas, 104 balsavęs už ir tik 10 balsavęs prieš. Stebėtina tai, kad raudonai žaliosios koalicijos, CDU ir kairiųjų parlamentarai balsavo už pakeitimą, o AfD buvo prieš. Įdomu tai, kad Konstitucijos pataisai buvo surinkta reikiama dviejų trečdalių dauguma, o tai pabrėžia politinį sutarimą šiuo klausimu.
Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, buvo sulaukta griežtos kritikos. Mokesčių mokėtojų asociacijos Hamburgo e.V. valstybės pirmininkas Sascha Mummenhoff išreiškė aštrų prieštaravimą ir apibūdino sprendimą kaip neatsakingą. Mokesčių mokėtojų asociacija perspėja, kad šis naujas reglamentas gali reikšti pavojingą sistemos perėjimą prie nuolatinės skolos. Akivaizdu, kad Hamburgas turi ne pajamų, o reikšmingų išlaidų problemą. Problemos esmė yra brangūs didelio masto projektai, kurie reguliariai viršija savo biudžetą. To pavyzdžiais – nuotekų dumblo projektas „Vera II“, kurio papildomos išlaidos vertinamos virš 100 mln.
Finansinė padėtis ir jos pasekmės
Valstybės biudžeto padėtis Vokietijoje yra įtempta visais lygmenimis. Tai ypač pasakytina apie savivaldybes, kurioms šie konstituciniai pakeitimai gali turėti tiesioginės įtakos. Neatsižvelgiama į fiskalinį skolos stabdžio poveikį gali dar labiau pabloginti padėtį vietos lygmeniu. Atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybių skola išlieka aukšto lygio, o dabartinis reglamentavimas neatitinka miestų poreikių. Nors skolos stabdys taikomas tik federalinėms ir valstijų vyriausybėms, jo poveikis gali būti jaučiamas ir savivaldybių sektoriuje.
Norėdami iliustruoti įtemptą išlaidų situaciją Hamburge, išvardijome keletą brangiausių projektų, kuriems dabar reikia milžiniškų pinigų:
| projektą | Pradinė kaina | Einamosios išlaidos |
|---|---|---|
| Pilietybės namai | 202 milijonai eurų | 202 milijonų eurų nuomos kaina per 30 metų |
| Billwerder nelydimi nepilnamečiai | Nežinoma | 20 milijonų eurų išlaidų |
| Schwanen kvartalas Eppendorfe | 3,6 milijono eurų | 7 milijonai eurų |
| „Vera II“ taip pat yra projektas | Nežinoma | Kaina – 100 milijonų eurų |
| Hamburgo energetikos tinklai | 2,6 milijono eurų | 4,3 milijono eurų |
| Vokietijos uosto muziejus | Nežinoma | numatoma kaina 500 milijonų eurų |
| Naujas operos pastatas HafenCity | Nežinoma | apie 200 milijonų eurų |
Žvelgiant į priekį
Papildomame pasiūlyme Parlamentas pasiūlė pasinaudoti nauja finansine laisve investuoti į tokias svarbias sritis kaip moksliniai tyrimai, švietimas ir technologijų perdavimas, kartu laikantis subalansuoto biudžeto principo. Už šią priemonę balsavo 91 parlamentaras, prieš – 23. Artėjantis antrasis Konstitucijos pataisos svarstymas numatytas liepos 16 d. ir gali atlikti lemiamą vaidmenį nulemiant Hamburgo finansinę ateitį.
Diskusijoje apie skolų stabdį ir valstybės biudžeto situaciją pastebimas spaudimas atsakingai tvarkyti finansus ir tuo pačiu daryti būtinas investicijas – reiklus balansas, kurio reikalauja politikai. Skolų stabdžio susilpnėjimas yra ne tik svarstymas, bet ir gali nulemti Hanzos miesto ekonominės ateities kursą. Artimiausios savaitės Hamburgui gali būti novatoriškos.