Šlėzvigas-Holšteinas didžiausią dėmesį skiria Baltijos jūros apsaugai!

Šlėzvigas-Holšteinas didžiausią dėmesį skiria Baltijos jūros apsaugai!

Padėtis Baltijos jūroje – ne rožinė. 2025 metais Šlėzvigo-Holšteino vyriausybė susidurs su didžiuliais ekologiniais iššūkiais. Šlėzvigas-Holšteinas planuoja išsamų Baltijos jūros apsaugos ir atgaivinimo veiksmų planą. Aplinkos ministras Tobiasas Goldschmidtas mano, kad dabar yra geresnės sąlygos ilgalaikei jūrų ekosistemos apsaugai. Gryno oro gurkšnis pučia per diskusiją apie Baltijos jūros apsaugą, kuri pastaruoju metu vystėsi labai teigiamai, aiškina Goldschmidtas interviu su. žvaigždė.

2023 m. pavasarį jau įvyko keli informaciniai renginiai, kuriais buvo pristatytas veiksmų planas. Be to, juodai žalių koalicija 2024 metų kovą susitarė sukurti naujas saugomas teritorijas. Apie 12,5 % Šlėzvigo-Holšteino Baltijos jūros turėtų būti griežtai saugoma. Jūrų gamtos draustiniai planuojami į vakarus nuo Fehmarn salos, pietinėje Hohwachter įlankoje ir tarp Schmelz ir Gelting žiočių. Šių naujų vietovių paskyrimo procesas tebevyksta ir tikimasi, kad jis bus baigtas iki 2026 m. Visuomenės dalyvavimas yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti gyventojų pritarimą.

Visapusiškas apsaugos metodas

Bet kur šviesa, ten ir šešėliai. Nepaisant numatomos pažangos, susirūpinimą kelia įvairios šalys. Valstybinė žuvininkystės asociacija sukritikavo veiksmų planą ir atkreipė dėmesį į žvejams itin svarbių nuolaidų trūkumą. Goldschmidtas pripažįsta, kad žvejai kenčia nuo prastos Baltijos jūros būklės ir Baltijos jūros apsaugą vertina kaip esminę investiciją į žvejybos ateitį. Kita problema – padidėjęs azoto ir fosfatų įtekėjimas iš žemės ūkio Baltijos jūros baseino zonoje. Iš viso iki 2030 m. turi būti sutaupyta 10 %, o iki 2035 m. – net 20 %. Goldschmidtas ragina žemės ūkį labiau įsipareigoti šiuo klausimu.

Skubiai reikalingos priemonės kovojant su ekologinėmis problemomis Baltijos jūroje gali būti įgyvendintos tik bendromis visų pusių pastangomis. Goldschmidtas įsitikinęs, kad numatyti žingsniai būtini siekiant apsaugoti Baltijos jūrą nuo tolesnio nuosmukio. Siekiant patenkinti išaugusį veiksmų poreikį, kitas šaltinis pabrėžia, kad būtina griežtai laikytis federalinių įsipareigojimų saugoti Baltijos jūrą. Priešingu atveju gresia pažeidimo procesas ir galimos baudos. Tai gali turėti rimtų pasekmių Baltijos jūros buveinei, kuri ir taip yra puolama ir kuriai gresia didėjanti tarša, atliekos ir daugelio rūšių maisto šaltinių praradimas. Schleswig-Holstein.de aprašo.

Žvilgsnis į iššūkius

Baltijos jūra kenčia nuo įvairių ekologinių diskusijų. Nekenksmingi dumbliai užkemša pakrantes, o negyvų zonų daugėja ir sunaikinamos svarbios buveinės. Paplūdimio lizdavietės randa vis mažiau netrukdomų lizdaviečių, mažėja jūrinių ančių, kurioms maitintis reikia ramių vandenų. Šią problemą sprendžia lsv-sh.de pabrėžta, o tai dar kartą parodo priemonių skubumą.

Šiuo metu rengiami nacionalinio parko planai, kurie sukels plačias diskusijas dėl vandens sporto panaudojimo. Goldschmidtas jau turėjo peržiūrėti kai kuriuos neaiškius pareiškimus dėl federalinių vandens kelių naudojimo, kurie nepriklauso ministerijos įtakos sferai. Vandens sporto asociacijos yra labai skeptiškai nusiteikusios, ypač kai kalbama apie galimus naudojimo apribojimus. Nepaisant to, Šlėzvigas-Holšteinas siekia išgarsėti kaip sporto šalis, kuri savo ruožtu orientuojasi į gamtos apsaugos ir sporto naudojimo pusiausvyrą.

Šiame kontekste tampa aišku, kad Baltijos jūros apsauga yra ne tik privaloma užduotis, bet ir galimybė išsaugoti gamtą ateities kartoms. Didžiausias dėmesys skiriamas pastangoms apsaugoti vandenį ne tik aplinkai, bet ir regiono gyventojų interesams. Kelias bus ilgas ir akmenuotas, tačiau yra pradinių sėkmių, suteikiančių vilties. Dar reikia pamatyti, kaip šios priemonės vystysis ir kokį teigiamą poveikį jos turės Baltijos jūrai.