Padėkite jauniems Berlyno medžiams: vanduo už ekologiškesnį rytojų!

Padėkite jauniems Berlyno medžiams: vanduo už ekologiškesnį rytojų!

Mieste, kur viskas niekada nestovi vietoje, žodį turi ir medžiai. Šiuo metu daugelyje Berlyno rajonų gyventojai raginami padėti jaunus miesto medžius, kad išgelbėtų juos nuo besitęsiančios sausros. Šie raginimai nėra be priežasties: jauni medžiai yra ypač pažeidžiami, nes jų šaknų sistemos dažnai dar nėra pakankamai stiprios, kad galėtų patys rasti vandens. Senato Klimato apsaugos ir aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, kad laistyti negalima persistengti, nes dideliems medžiams vandens reikia kur kas daugiau, nei gali duoti keli kibirai. Atsakomybė už drėkinimą paprastai tenka kelių ir žaliųjų erdvių valdžios institucijoms, tačiau Berlyne yra daugybė rajonų, kuriems skubiai reikalinga piliečių parama, siekiant išsaugoti medžius ir leisti jiems klestėti. Pavyzdžiui, Mitte rajonas reguliariai kreipiasi pagalbos dėl laistymo. Friedrichshain-Kreuzberg taip pat turi praktinių drėkinimo patarimų ir kūrybišką dirvožemio drėgmės lemputę, rodančią, kada laikas ištraukti sodo žarną.

Bet kaip atrodo ideali liejimo praktika? Specialistai rekomenduoja jaunus medžius kruopščiai laistyti kartą ar du per savaitę. Idealiu atveju per laistymo ciklą turėtų būti nuo 75 iki 100 litrų. Laistymas ryte arba vakare turi pranašumą, nes žemė gali geriau sugerti vandenį. Neukölln mieste vis dar laukiamas papildomas laistymas, o daugelis rajonų dirba su „Gieß den Kiez“ platforma, kad dokumentuotų miesto medžių būklę ir amžių. Ten gyventojai taip pat turi galimybę keistis svarbia informacija apie medžių priežiūrą, organizuoti laistymo renginius.

Ženklai ir atsakomybė

Mėgstantiems dairytis į medžius pastebimi keli aiškūs ženklai, kad medžiams reikia pagalbos: susirietę ar nukritę lapai, plikos šakos ar retėjantys vainikai – aiškus signalas, kad miesto medžiai kenčia nuo sausros. Ir tai nėra pavienis atvejis – per pastaruosius trejus metus Berlyne kasmet buvo iškertama apie 6000 gatvės medžių, o tai reiškia nerimą keliantį maždaug 20 procentų padidėjimą. Todėl dar svarbiau saugoti ir remti dar gyvus medžius.

Pavyzdžiui, Kelne yra apie 80 000 gatvės medžių ir apie 1 400 medžių rėmėjų, kurie jau aprūpinti drėkinimo vandens maišeliais. Nepaisant to, bendras kritulių kiekis Vokietijoje išlieka labai mažas. Birželio mėnesį vidutiniškai nukrito tik apie 90 litrų vienam kvadratiniam metrui, nors daugelyje regionų, pavyzdžiui, kai kuriose Brandenburgo ir Saksonijos dalyse, net teko tenkintis mažiau nei 15 litrų. Uwe Buckendahl, aktyviai dalyvaujantis iniciatyvoje „Gieß den Kiez“, ėmėsi Leipcige medžius aprūpinti vandeniu tris kartus per savaitę. Pavyzdinis įsipareigojimas, kuris įkvepia ir kituose miestuose.

Ilgalaikiai sprendimai

Tačiau kokie yra ilgalaikiai klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimai? Berlynas remiasi geresne priežiūra, atspariomis klimatui medžių rūšimis ir daugiau vietos miesto žalumai. Norint nustatyti tinkamas medžių rūšis, kurios gali atlaikyti ekstremalias miesto gatvių sąlygas, būtina atlikti ilgalaikius tyrimus. Tikslas – atspari gatvės medžių populiacija, galinti atlaikyti būsimas karščio bangas. Tam reikia „grūdinti, o ne lepinti“ ir eksperimentuoti su naujomis, atspariomis veislėmis, kurios ne tik atsparios sausrai, bet ir nuo kenkėjų.

Apibendrinant galima teigti, kad miestiečiai daugelyje miestų labiau nei bet kada prašomi prisiimti atsakomybę – už save ir mus supančius medžius. Kiekvienas lašas svarbus ir bendruomenės veiksmais galima sukurti žalią miestą, kuris išliks tinkamas gyventi ir ateityje. Reguliarus laistymas, pagalba projektuojant medžių plokštes ar remiant tokias iniciatyvas kaip „Gieß den Kiez“ – miesto medžių gerovė dabar taip pat yra vietos gyventojų rankose. Nes koks būtų miesto vaizdas be mūsų žaliųjų draugų, kurie suteikia pavėsį ir valo orą?