Saugumas ar baimė? Diskusija apie migrantus ir miesto vaizdą Heseno mieste!
Heseno ministras pirmininkas Rheinas aptaria saugumo priemones miestovaizdžio diskusijose po kritiškų kanclerio Merzo pareiškimų.

Saugumas ar baimė? Diskusija apie migrantus ir miesto vaizdą Heseno mieste!
Vokietijoje verda karštos diskusijos apie saugumą ir miesto vaizdą, kurstomos kanclerio Friedricho Merzo pareiškimų. Neseniai Maince vykusioje konferencijoje Heseno ministras pirmininkas Borisas Rheinas aiškiai kalbėjo ir pareiškė, kad piliečiai tikisi nuoširdaus atsiliepimo apie situaciją. Jis ragina kritikus palikti savo „geros savijautos oazes“ ir atpažinti realybę miestuose. Merzo pareiškimai dėl migracijos politikos dar labiau pakurstė diskusijas, kurios taip pat atkreipia dėmesį į konkrečių saugumo priemonių poreikį. Vienas iš Rheino pasiūlymų apima betoninių stulpų naudojimą viešuosiuose festivaliuose ir ginklų draudimo zonų nustatymą.
Rheinas ir jo kolega iš Tiuringijos Mario Voigtas pabrėžė, kad Merzas kalba apie plačiai paplitusią nesaugumo jausmą. Voigtas kanclerės pareiškimus interpretuoja kaip reakciją į daugelio žmonių susirūpinimą ir ragina aktyviau dalyvauti policijos veikloje bei nuosekliau vykdyti galiojančius įstatymus. Kita svarbi šios diskusijos tema – migracijos vaidmuo ir jos ryšys su nusikalstamumu. Remiantis 2020 m. Federalinės kriminalinės policijos biuro atliktu tyrimu, bendras saugumo jausmas Vokietijoje yra aukštas, tačiau rodo didelius skirtumus, ypač atsižvelgiant į lyčių suvokimą apie saugumą.
Saugumo jausmas tarp gyventojų
Apklausos rezultatai rodo, kad vos mažiau nei trys ketvirtadaliai žmonių naktį jaučiasi saugūs savo kaimynystėje. Moterys ypač jaučia didesnę riziką tapti nusikaltimo aukomis, todėl daugelis jų vengia naudotis autobusais ar tam tikromis vietomis naktį. Įdomu tai, kad suaugusieji nuo 35 iki 45 metų turi ypač didelę nusikalstamumo baimę, o migrantų kilmės žmonės dažnai praneša apie padidėjusį nusikalstamumo suvokimą, o tai, kaip rodo tyrimai, iš dalies yra dėl socialinių ir ekonominių priežasčių.
Diskusija apie nusikalstamumą tarp migrantų yra įvairi. Nors nedidelė dalis imigrantų nusikalsta, statistika rodo, kad apskritai migrantų nusikalstamumo lygis yra didesnis nei vietinių gyventojų. To priežastys dažnai yra įtemptos gyvenimo sąlygos, taip pat amžiaus ir lyties sudėtis grupėse. Dauguma migrantų, kurie gali patekti į darbo rinką, retai nusikalsta, o smurtas tarp pabėgėlių dažnai kyla dėl konfliktų prieglaudose.
Socialinis diskursas ir priemonės
Šiai problemai spręsti reikalingas visuomenės diskursas apie saugumą ir integraciją. Vicekancleris Larsas Klingbeilas iš SPD išreiškė nesutikimą su Merzo teiginiais, kurie dar labiau padidino politinę įtampą. Vis daugiau dėmesio skiriama būtinybei diskutuoti apie socialinę integraciją ir darbo galimybes. Taip pat ne kartą diskutuojama apie nusikalstamumo ir migracijos ryšį, todėl aiškiai parodoma, kad prevencinės integracijos priemonės yra itin svarbios siekiant tvariai mažinti nusikalstamumą.
Diskusija yra daugiau nei tik politinis argumentas; tai tiesiogiai veikia žmonių kasdienį gyvenimą ir saugumo jausmą. Belieka laukti, kokių konkrečių priemonių galiausiai imsis politikai, siekdami įveikti miestų iššūkius.
Galiausiai kyla klausimas: kaip galime dirbti kartu, kad užtikrintume saugų ir pagarbų sambūvį? Ekspertai pabrėžia, kad socialinė sanglauda yra esminė prielaida, kad kiekvienas mūsų mieste jaustųsi patogiai ir saugiai.
Norėdami gauti daugiau pagrindinės informacijos ir gilesnės įžvalgos į diskusiją saugumo ir migracijos klausimais, pateikiami pranešimai iš HNA, dienos naujienos ir bpb būti naudojamas.