Žemutinė Saksonija finansinėje kliūtyje: savivaldybės reikalauja daugiau paramos!

Žemutinė Saksonija finansinėje kliūtyje: savivaldybės reikalauja daugiau paramos!

Kodėl Žemutinės Saksonijos ligoninių ir vaikų darželių finansavimas šiuo metu toks sudėtingas? Vis daugiau savivaldybių jaučiasi apleistos federalinės ir valstijų vyriausybių, kai kalbama apie finansinius išteklius pagrindinėms paslaugoms. Remiantis ataskaita, kurią pateikė kma internete Žemutinės Saksonijos savivaldybės 2022 m. užfiksavo šokiruojantį keturių milijardų eurų deficitą. Neseniai Hanoveryje šiuos susirūpinimą išreiškė Žemutinės Saksonijos rajono tarybos (NLT) pirmininkas Marco Prietzas ir leido suprasti, kad savivaldybės turi pasitikėti valstybės finansiniais įsipareigojimais. Tačiau šiuo metu šis pasitikėjimas smarkiai susvyravo.

Ypač nerimą kelia situacija ligoninėse. 2024 m. nepriklausomi miestai ir rajonai turės surinkti apie 600 mln. Prietzas tai aštriai kritikavo, nes tai neleistinai apribojo vietos savivaldą ir miestų bei rajonų projektavimo galimybes.

Naujos taisyklės dėl skolų Žemutinės Saksonijos savivaldybėse

Siekdama neutralizuoti šią įtemptą situaciją, raudonai žalia valstijos valdžia paskelbė, kad suteiks savivaldybėms daugiau veiksmų laisvės. Remiantis ataskaita, kurią pateikė nwzonline Ateityje savivaldybėms nebereikės užskaityti papildomų paskolų klinikoms, turinčioms skolų kitur. Šis reglamentas buvo pristatytas ministro pirmininko Stephano Weilo (SPD) ir merų susitikime ir bus taikomas 2024–2026 m. Nuo 2027 m. įsigalios federalinio sveikatos ministro Karlo Lauterbacho ligoninių reforma, kurios daugelis nekantriai laukia.

Tačiau naujasis reguliavimas kelia pasipiktinimą kai kuriose savivaldybėse, ypač Fryzlando rajone, kur 2024 metų biudžete numatomas 32 milijonų eurų deficitas. Rajono administratorius Svenas Ambrosy leido suprasti, kad savivaldybės vargu ar gali tikėtis finansinės paramos iš valstybės, ir situaciją apibūdino kaip apmaudų.

Kritika dėl atsakomybės perkėlimo

Dabartinę skolų priėmimo strategiją daugelis vertina kaip „atsakomybės perkėlimo“ formą. NLT generalinis direktorius prof. dr. Hubertas Meyeris taip pat ragino savivaldybėms geriau vykdyti vienodus federalinius įsipareigojimus. Kai kurie merai, pavyzdžiui, Claudio Griese iš Hamelino, atkreipė dėmesį į sunkią miestų biudžeto padėtį ir pabrėžė, kaip svarbu, kad būtų galima rasti aiškių sprendimų.

Vokietijos savivaldybių ligoninės atlieka lemiamą vaidmenį teikiant medicininę priežiūrą ir siūlo daug darbo vietų – tai ne tik pastebima Žemutinėje Saksonijoje, bet ir yra iššūkis visoje šalyje. Remiantis skaičiais, Vokietijoje iš viso yra 539 savivaldybių ligoninės, kurios daug kur turi rimtų problemų. Federalinė vyriausybė turi skubiai dirbti su ligoninių finansavimo pakeitimais, kad valstijos neliktų šių klinikų deficito, kaip yra Medicinos žurnalas nustato.

Situacija aiški: ateinantis laikotarpis turės parodyti, ar priimtų priemonių pakanka palengvinti savivaldybių ir jų ligoninių naštą. Geras būdas tai padaryti būtų stiprinti finansinę savivaldybių nepriklausomybę ir kartu prisiimti daugiau atsakomybės iš federalinės vyriausybės. Piliečiai tikisi, kad ateityje neteks laukti tik tuščių pažadų.