Macronas ir Lecornu: Kova su nacionaliniu bankrotu Paryžiuje!

Macronas ir Lecornu: Kova su nacionaliniu bankrotu Paryžiuje!

Prancūzija atsidūrė kryžkelėje: ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu buvo netikėtai atšauktas į pareigas po to, kai atsistatydino kilus politinei suirutei. Pirmadienį, 2025 m. spalio 11 d., naujasis ministras pirmininkas raitojosi rankoves, kad ruoštų ateinančių metų biudžetą ir reguliuotų stipriai įsiskolinusios šalies finansinius reikalus. Jam kliudo problemos, kurių daugelis vyriausybių anksčiau negalėjo įveikti. Kaip Bylefeldo radijas praneša, Lecornu iki savaitgalio turės sudaryti naują ministrų kabinetą, kurį sudarys ne politikai, siekiantys kandidatuoti į prezidentus 2027 metais.

Artėjantis kairiųjų partijų „La France Insoumise“ (LFI) ir dešiniųjų „Rassemblement National“ (RN) balsavimas dėl nepasitikėjimo gali apsunkinti Lecornu gyvenimą. Pokalbiai su kitomis partijomis teikia vilčių, kad socialistai ir konservatoriai „Republicain“ bent kol kas neatsisakys juo sekti. Tačiau politinė blokada jau seniai įgavo istorinius matmenis: Prancūzija 50 metų nepateikė subalansuoto biudžeto – tai aplinkybė, kuri įveda šalį į vis gilesnius skolų spąstus.

Dėmesio centre – skolų krizė

Dabartinė situacija nėra perpus tokia rožinė, kokia galėtų būti. Su 3,3 trilijono eurų valstybės skola, kuri sudaro įspūdingą 114 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), Prancūzija turi trečią aukščiausią skolos santykį Europos Sąjungoje. Blogiau sekasi tik Graikijai ir Italijai SRF paaiškino. Šią didelę valstybės skolą visų pirma lėmė tai, kad Prancūzija per korona pandemiją beveik nesumažino savo išlaidų ir taikė daugybę specialių priemonių.

Situaciją vyriausybei dar labiau apsunkina tai, kad po pirmalaikių Seimo rinkimų 2024 metų vasarą parlamentas susiskaldęs į įvairius politinius blokus ir nebėra aiškios, galinčios valdyti daugumos. Dėl to parlamentarai boikotuoja reformas ir taupymo priemones, o tai palaiko ZDF yra pabrauktas. Todėl Lecornu susiduria ne tik su biudžeto klausimu, bet ir su spaudimu rasti išeitį iš šio sumišimo.

Uolėtas kelias į biudžeto konsolidavimą

Premjeras susiduria su didele užduotimi – pateikti biudžetą su daug sutaupytų lėšų. Opozicija ir visuomenė yra susiskaldę, ir nors teoriškai griežtos taupymo priemonės atrodo būtinos, praktinis įgyvendinimas netrukus gali tapti griuvėsiais. Lecornu jau grįžo į darbą po to, kai buvo paskirtas penktuoju ministru pirmininku per dvejus metus, o tai iliustruoja krizės, į kurią šalis pateko, mastą, sakė jis. Bylefeldo radijas.

Politinės aklavietės ir susiskaldęs partijų kraštovaizdis dar labiau apsunkina fiskalinę politiką, o kitos Pietų Europos šalys, tokios kaip Portugalija ir Ispanija, patiria išorinį spaudimą fiskaliniam konsolidavimui, Prancūzija vis dar gali netrukdoma patekti į finansų rinkas, tačiau tai tik padidina skolų naštą. Dėl šios padėties Lecornu gali būti neįmanoma susidoroti su skolų problema ir paskatinti šalį į dar gilesnį netikrumą.

Laikrodis tiksi, o ar Lecornu pasiseks iškilti, ar paskęs kitoje politinėje bangoje, lieka įdomu stebėti. Iki pirmadienio jis turi ką nors apčiuopiamo pagaminti, todėl kyla klausimas, ar valstybės biudžeto politinis likimas ar politikai vėl nustos į antrą planą.