Setty Hogelucht: Šviesa nepagydomai sergantiems Gronau!
Borken: Parama nepagydomai sergantiems – pristatomi nauji tyrimai apie ryšį tarp noro mirti ir noro gyventi.

Setty Hogelucht: Šviesa nepagydomai sergantiems Gronau!
Setty Hogelucht yra vardas, kuris vėl ir vėl iškyla Borkeno rajone, ypač kai kalbama apie jautrų nepagydomai sergančių žmonių palaikymą. Hogeluchtas su giliu įsitikinimu atsiduoda šiai sudėtingai užduočiai ir išugdė įspūdingą gebėjimą suprasti bei gerbti savo pacientų poreikius ir pageidavimus, dirbdamas paliatyviosios slaugos slaugytoju. Interviu „Westfälische Nachrichten“ tampa aišku, kokia svarbi paliatyviojoje slaugoje yra empatija ir rūpestingas požiūris, ypač tuo metu, kai vis daugiau dėmesio skiriama mirties troškimams. Anot wn.de, pagrindinis Hogelucht rūpestis yra suteikti nukentėjusiems žmonėms erdvės kalbėti apie savo mintis apie mirtį.
Bet kas atsitinka, kai pacientai vienu metu jaučia norą mirti ir norą gyventi? Ši sudėtinga padėtis yra viena iš pagrindinių problemų, susijusių ir su sveikatos priežiūra. Panaikinus StGB §217, klausimų, kaip elgtis su mirties troškimais, iškilo kaip niekad. Paliatyvios pagalbos darbuotojai dažnai susiduria su iššūkiais, kai reikia atpažinti ir palaikyti šiuos norus. Todėl Kelno universitetinės ligoninės paliatyviosios pagalbos centras paskelbė naujai sukurtą trumpą klausimyną, kuris leidžia lengviau išmatuoti mirties troškimus.
Mirties ir gyvenimo troškimų tyrimai
Kelno universitetinės ligoninės tyrimų grupė „Mirties linkėjimai“, vadovaujama dr. Kerstin Kremeike ir prof. dr. Raymondo Voltzo, šia tema dirba jau daugelį metų. Per keletą tarptautiniu mastu paskelbtų tyrimų nuolat gilinamas supratimas apie mirties troškimų ir noro gyventi santykį. Naujausi duomenys rodo, kad apie 15% ištirtų atvejų vienu metu rodo didelį arba mažą norą mirti ir norą gyventi. Šios išvados, be kita ko, gautos iš antrinės 85 pacientų, kuriems taikoma paliatyvioji priežiūra, analizė. Tyrimai atskleidžia, kaip abu reiškiniai gali pasikeisti per šešias savaites ir kokį vaidmenį tame vaidina psichologiniai veiksniai bei gyvenimo situacijos.
Vienas iš rezultatų ypač atskleidžiantis: tyrimo grupė sukūrė klausimyną, kuriame konkrečiai kalbama apie ankstyvos mirties troškimą. Šis vadinamasis SAHD-10 apima dešimt elementų, kurie yra statistiškai patvirtinti ir leidžia lengvai pritaikyti klinikiniam naudojimui ir tyrimams. Visi norintys gali nemokamai pasinaudoti anketa vokiečių kalba, kad geriau suprastų sudėtingas idėjas, susijusias su valia gyventi ir mirti.
Reikalingas pagarbus bendravimas
Ką slaugytojos gali padaryti, kad į šiuos pageidavimus reaguotų pagarbiai? Kadangi Hogeluchtas dirba pagal savo profesiją, svarbu ugdyti jautrumą individualiems pacientų poreikiams ir baimėms. Šis gebėjimas yra labai vertingas, ypač tuo metu, kai Vokietijoje taip pat aktyviai diskutuojama apie pagalbinės savižudybės norą. Federalinio Konstitucinio Teismo rekomendacijos stiprinti savižudybių prevenciją yra svarbios gairės. Siekiama rimtai atsižvelgti į nukentėjusiųjų norus ir kartu skatinti pagarbų bendravimą.
Tyrimų išvados ir tokių žmonių kaip Setty Hogelucht patirtis padeda palengvinti dialogą apie gyvenimo ir mirties troškimus. Paliatyvioje slaugoje itin svarbu palydėti nukentėjusiuosius empatija ir supratimu, siekiant padėti jiems vienu iš sunkiausių jų gyvenimo etapų.