Kelnas gauna rekordinę sumą – skepticizmas dėl realios naudos išlieka!

Kelnas gauna rekordinę sumą – skepticizmas dėl realios naudos išlieka!

Kelno miestas yra naujos finansinės naudos, kurią Šiaurės Reino-Vestfalijos valstijos vyriausybė pristato savo išsamia infrastruktūros programa, centre. Kelnas, kurio bendra suma iki 2037 m. sieks 31,2 milijardo eurų, bus didžiausias gavėjas tarp Šiaurės Reino-Vestfalijos miestų. Daugiau nei 68 procentai šių lėšų yra skirta savivaldybėms, o apie 60 procentų investicijų – iš federalinių fondų. Tačiau daugeliui politikų ir miesto valdininkų vis dar neaišku, ar žadėti pinigai iš tiesų duos apčiuopiamų pokyčių.

Kelne žmonės labai skeptiškai vertina tikrąją šio dosnaus plano naudą. „Paskelbtos lėšos šiek tiek palengvina, – sako miesto administracija, – bet jos neišsprendžia esminių mūsų biudžeto problemų. Kelnui ateinančiais metais reikės daugiau nei septynių milijardų eurų investicijų, o administracija ragina įgyvendinti „lengvą ir mažai biurokratišką įgyvendinimą“, kad būtų galima greitai gauti lėšų. Tačiau kol kas neaišku, kaip tiksliai bus paskirstyti pinigai ir kada prasidės atitinkamos finansavimo programos.

Investicijų perspektyvos

Esminis naujojo „Šiaurės Reino-Vestfalijos geros infrastruktūros plano“ komponentas yra dienos centrų, mokyklų, transporto infrastruktūros ir sveikatos priežiūros tobulinimas. Taip pat nemažai lėšų skirta energetinės renovacijos ir skaitmeninės transformacijos priemonėms. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad plane taip pat numatytos apsaugos nuo potvynių ir vietos mobilumo didinimo priemonės. Iš viso švietimo įstaigoms pateks 5 milijardai eurų, o 2 milijardai eurų bus skirti su klimatu susijusiems projektams ir energiją tausojančiai renovacijai.

Pristatydama planą Šiaurės Reino-Vestfalijos vyriausybė ne tik pabrėžė, kad savivaldybėms atiteks 21,3 mlrd. eurų, bet ir tai, kad finansavimas bus garantuotas per specialų infrastruktūros fondą bei federalinius kompensacijų fondus. Be to, valstybės valdžia turėtų prisiimti dalį senų savivaldybių skolų, kad palengvintų miestų ir savivaldybių naštą. Tačiau detalės apie tikslų finansavimo paskirstymą ir tvarkymą lieka neaiškios, o tai kelia nerimą kai kuriems miestų vadovams. Norint greitai ir efektyviai panaudoti lėšas, reikalinga aiški strategija.

NRW istorinė dimensija

Šiaurės Reinas-Vestfalija, žinoma kaip daugiausiai gyventojų turinti federalinė žemė Vokietijoje, turinti daugiau nei 18 milijonų gyventojų, turi ilgą ir kupiną įvykių istoriją. Jį sudaro įvairūs kultūriniai ir regioniniai skirtumai, kurie atsispindi tarp Reino krašto ir Vestfalijos. Valstybė garsėja ne tik savo ekonomine galia, bet ir kultūrinėmis institucijomis bei tankiu gyventojų skaičiumi. Svarbūs miestai, tokie kaip Kelnas, Diuseldorfas ir Dortmundas, formuoja šio regiono kraštovaizdį.

Šalis toliau vystėsi nuo pat jos įkūrimo 1946 m., turėdama įveikti daugybę iššūkių. Padalijus finansinius išteklius, kaip aprašyta naujajame infrastruktūros plane, savivaldybės gaus paramą, kurios joms reikia, kad galėtų įvykdyti būsimus uždavinius ir iššūkius. Tačiau kaip Kelnas prisitaikys prie pokyčių?

Ar naujasis planas atneš norimos naudos, ar Kelnui teks ir toliau inicijuoti struktūrines reformas, dar reikia pamatyti. Pirmieji sprendimams ruošiami darbai jau vyksta ir miesto administracija nekantriai laukia paaiškinimų dėl lėšų skyrimo sąlygų.