Šilumos pavojaus signalas Krėfelde ir Viersene: štai koks pavojingas indeksas!
2025 m. birželio 16 d. Vokietijos aplinkosaugos pagalbos tarnybos atlikto karščio patikrinimo duomenimis, Krėfeldas kenčia nuo vidutinio karščio taršos. Būtinos priemonės!

Šilumos pavojaus signalas Krėfelde ir Viersene: štai koks pavojingas indeksas!
2025 m. birželio 16 d. buvo paskelbti Vokietijos aplinkosaugos pagalbos dabartinės šilumos patikros rezultatai. Nustatyta, kad Krėfeldo ir Vierseno miestai buvo vidutiniškai paveikti karščio streso. Ypač vertas dėmesio karščio poveikio indeksas: Krefeldas pasiekė 14,25, o Viersenas atsiliko tik 14,21. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad abiem miestams reikia skubiai imtis veiksmų, kad būtų geriau patenkinti aukštos temperatūros reikalavimai. Remiantis Welleniederrhein.de, žaliųjų erdvių išplėtimas ir teritorijų išardymas yra ypač svarbūs siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.
Tačiau Krefeldas ir Viersenas nėra vieni. Mönchengladbach, Neuss ir Meerbusch šiuo metu taip pat yra „oranžinėje zonoje“ pagal šilumos poveikio indeksą. Įdomu tai, kad nė vienas Šiaurės Reino-Vestfalijos miestas nėra raudonojoje zonoje, o tai rodo, kad reikia tobulėti. Miestų vertinimas grindžiamas sandarumo, paviršiaus temperatūros, žalumos tūrio ir gyventojų tankumo kriterijais. Šis sistemingas įrašas, kuriame pirmą kartą naudojamas „šilumos poveikio indeksas“, rodo, kad daugiau nei 12 milijonų žmonių Vokietijos miestuose patiria didelį karščio stresą, kaip pranešama duh.de.
Augantis šilumos stresas
Šilumos stresas mūsų miestuose didėja ir ne be reikalo: su tuo susiję ir klimato kaita. Ši plėtra turi įtakos ne tik gyventojų gerovei, bet ir sveikatai. Būtina skubiai imtis prisitaikymo priemonių, kad visiems žmonėms būtų užtikrintos toleruotinos gyvenimo sąlygos. Todėl miestų plėtros politikos dėmesio centre yra prevencijos ir atsparumo karščiui didinimo klausimai nationale-stadtentwicklungspolitik.de.
Iš viso šilumos patikrinimui buvo ištirta 190 miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 50 000 gyventojų. Daugeliui miestų buvo įteiktos skirtingos „kortelės“: 31 miestas gavo raudoną kortelę dėl didelio karščio, 131 gavo geltoną kortelę, o 28 miestai gavo žalią kortelę. Šie rezultatai pagrįsti plačiais palydoviniais duomenimis, kurie buvo įvertinti kartu su Potsdamer Luftbild Umwelt Planning GmbH. Darosi aišku, kad miestai keičiasi, todėl norint geriau susidoroti su būsimomis karščio bangomis ir užtikrinti jų gyventojų gyvenimo kokybę, būtina permąstyti.
Todėl kreipimasis į savivaldybes yra neabejotinas: daugiau žalios, mažiau sandarumo – nes turint šiek tiek daugiau augalų ir natūralių teritorijų miesto vaizdas gali ne tik pagražėti, bet ir svariai prisidėti kovojant su karščiu. Karščio patikrinimas padeda pirštu ant žaizdos: dabar reikia imtis veiksmų!