Eskalacija Artimuosiuose Rytuose: Iranas reaguoja į precedento neturintį Izraelio išpuolį

Eskalacija Artimuosiuose Rytuose: Iranas reaguoja į precedento neturintį Izraelio išpuolį

Dabartinė įtampa Artimuosiuose Rytuose didėja: Izraelio ginkluotosios pajėgos pradėjo didžiulį oro smūgį keliems objektams Irane, įskaitant prieštaringai vertinamą Natano branduolinį objektą ir įvairius karinius objektus. Tai yra precedento neturintis žingsnis, atvedantis regioną prie didelio konflikto slenksčio. Garsiai Antena Unna Irane buvo užpulta daugiau nei 100 taikinių, daugiausia dėmesio skiriant kariniams objektams Teherane, Tabryje ir Širaze. Šią puolamąją priemonę ketinama interpretuoti kaip atsaką į kylančią Irano branduolinės programos grėsmę, kai Izraelis baiminasi, kad Iranas artėja prie branduolinių ginklų galios infrastruktūros kūrimo.

Teheranas operatyviai sureagavo į atakas ir pasiuntė raketas į Izraelį. Pranešama, kad Izraelyje buvo sužeisti nuo 15 iki 35 žmonių, įskaitant aukštybinį pastatą Tel Avivo rajone, kuris buvo tiesiogiai nukentėjęs. Pasigirdus sprogimams, Izraelio kariuomenė paragino civilius ieškoti prieglobsčio. Irano valstybės vadovas ajatola Ali Khamenei leido suprasti, kad atsakymas į Izraelio agresiją visada bus. Kitas atgarsis nuskambėjo iš Izraelio kariuomenės, kuri teigė sulaukusi JAV paramos priešraketinės gynybos srityje, nors tai nebuvo oficialiai patvirtinta.

Puiki linija tarp puolimo ir diplomatijos

Karinis eskalavimas ir su tuo susijusios grėsmės kelia diplomatiją į nesaugią padėtį. Federalinė vyriausybė išreiškė atsargumą dėl Izraelio karinių smūgių, o kancleris Friedrichas Merzas paragino abi puses deeskaluoti. „Turime nusiraminti regione ir apsvarstyti diplomatinius sprendimus“, – sakė Merzas. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pabrėžė, kad išpuolis gali būti vertinamas kaip „pradinis smūgis“, kuris tęsis tol, kol bus būtina. Tai kelia klausimų dėl ilgalaikės Izraelio strategijos ir įvykių įtakos tarptautiniams santykiams.

Tarptautinis kontekstas rodo, kad šalys nuo Saudo Arabijos iki Türkiye smerkia Izraelio išpuolius ir smerkia tarptautinės teisės pažeidimą. JT generalinis sekretorius António Guterresas taip pat ragina abi puses nutraukti atakas ir ieškoti sprendimų. Jis perspėjo, kad saugumas visame regione yra pavojuje. Jungtinės Valstijos, kurios visada buvo artimos Izraelio sąjungininkės, tebėra susirūpinusios. JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko naują susitarimą, o ekspertai ir analitikai pabrėžia, kad karinės atakos prieš Irano branduolinius objektus gali jas tik atidėti, o ne visiškai sustabdyti, sakė jis. ZDF šiandien.

Griežtesni žodžiai ir galimos pasekmės

Situacija ne tik sudėtinga Izraeliui ir Iranui, bet ir atlieka pagrindinį vaidmenį platesnėje geopolitinėje struktūroje. Proiranietiškos kovotojų grupės Irake kol kas išliko atsargios, tačiau galimas jų pajėgų aktyvinimas gali išplisti konfliktą į kaimynines šalis ir pakurstyti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Ulrichas Schlie iš Bonos universiteto aiškiai sako: „Tik laiko klausimas, kada Iranas turės branduolinį ginklą“. Be to, Janas Busse'as iš Bundesvero universiteto Miunchene pabrėžia Irano technologinį gebėjimą pagaminti pakankamai labai prisodrinto urano kelioms branduolinėms bomboms.

Atsižvelgiant į tokius vertinimus, nieko keisto, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Europos Sąjunga taip pat ragina laikytis saiko. Pasaulis stebi, kas nutiks toliau, ir visi tikisi, kad bus rastas diplomatinis sprendimas, kol ši situacija dar labiau paaštrės. Įvairių šalių balsai kalba ne tik apie karinę situaciją, bet ir apie tam tikro stabilumo siekimą regione, kuriam dešimtmečius trukęs konfliktas.

Tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, dar kartą parodo, kokia plona riba tarp taikos ir karo – ir kaip svarbu išlaikyti diplomatinius kanalus, kad būtų išvengta visiškos katastrofos. Belieka pamatyti, kaip klostysis tolesni žingsniai šiame sudėtingame žaidime, nes visi dalyvaujantys žvelgs į ateinančias dienas.