Europos bejėgiškumas Artimuosiuose Rytuose: Trumpas nepastebi aiškios žinios!

Europos bejėgiškumas Artimuosiuose Rytuose: Trumpas nepastebi aiškios žinios!

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose išlieka pagrindine tarptautinių santykių problema, ypač Europai, kuri šioje sudėtingoje situacijoje sunkiai įgyja įtakos. Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai pakomentavo neseniai vykusias Europos užsienio reikalų ministrų ir Irano kolegų Ženevos derybas, kurios, jo teigimu, „nieko nepasiekė“. Trumpas leidžia suprasti, kad Iranas nenori bendrauti su Europa, o tik su JAV. Kadangi pasiruošimas galimiems JAV antskrydžiams prieš Irano branduolinius objektus jau vyksta, vėl kyla abejonių dėl Europos diplomatinio vaidmens šiuo klausimu. Anot Jan Techau iš Eurasia Group, Europa beveik neturi reikšmės Artimųjų Rytų diplomatijai ir su ja nesikonsultuoja Izraelis ir JAV.

Padėtis dar sudėtingesnė, nes ES praeityje bandė įsitvirtinti kaip tarpininkė branduoliniame konflikte su Iranu. Šios pastangos prasidėjo nuo bendro visapusiško veiksmų plano (JCPOA), tačiau po JAV pasitraukimo 2018 m. ir nepavykusio mokėjimo mechanizmo INSTEX Europa gerokai prarado įtaką. Naujausi įvykiai, įskaitant 2025 m. birželio 13 d. prasidėjusį karą, taip pat aiškiai parodo, kad Europa nėra nei varomoji jėga, nei tarpininkė dabartinėje krizėje.

Skirtumai ES viduje

ES užsienio reikalų ministrai patiria spaudimą pradėti greitas derybas, atsižvelgiant į eskalaciją Irane. Tačiau Sąjungoje esama didelių skirtumų. Tokios šalys kaip Lenkija ir Vengrija palaiko Izraelį, o kitos, pavyzdžiui, Airija ir Ispanija, kritikuoja Izraelio vyriausybę. Vieningos užsienio politikos, kurioje būtų atsižvelgta į skirtingas valstybių narių nuomones, šiuo metu nėra. ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pabrėžia diplomatijos būtinybę sprendžiant Irano branduolinę programą, o analitikai, tokie kaip Techau, atkreipia dėmesį į ES klaidingas praeities interpretacijas, dėl kurių buvo klaidingai įvertinta branduolinį ginklą turinčio Irano keliama grėsmė.

Ekonominės pasekmės gali būti reikšmingos. Aukštesnės naftos kainos ir galimi blokai strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje įvardijami kaip galima našta Europos ekonomikai. Nepaisant šių iššūkių, ES galėtų bandyti atgauti pozicijas regioniniame dialoge su Iranu ir jo kaimynais arabais, taikydama ekonomines paskatas ir diplomatinę paramą, kad sumažintų įtampą.

Žmogaus teisių aspektai

Situacijai tobulėjant žmogaus teisių padėtis Irane tampa dar vienu kritiniu tašku. ES ne kartą pasisakė prieš smurtinius protestus Irane, ypač po Mahsa Amini mirties 2022 m. rugsėjį. Nepaisant iššūkių, ES vyriausioji įgaliotinė tebėra įsipareigojusi siekti branduolinio susitarimo, kad būtų užkirstas kelias branduolinio ginklo platinimui. EIVT koordinuoja santykius su Iranu, net jei ES šiuo metu neturi savo delegacijos šalyje.

Tęsiantis diskusijoms apie diplomatinius sprendimus, Amerikos užsienio politikos įtaka Europos strategijai darosi vis aiškesnė. Šioje įtampos srityje Ursula von der Leyen ragina laikytis tarptautinės teisės ir diplomatiškai išspręsti konfliktą. Net jei ES užsienio reikalų ministrai susitarę aptaria situaciją, bendra linija dažnai nepavyksta dėl vidaus politinių aplinkybių ir skirtingų valstybių narių interesų. Tolesni ES žingsniai dar laukiami, nes didėja dabartinių saugumo politikos pokyčių spaudimas.