Žaliųjų lyderis Brantneris kritikuoja Merzą: silpnas vadovavimas karinėje tarnyboje!

Žaliųjų lyderis Brantneris kritikuoja Merzą: silpnas vadovavimas karinėje tarnyboje!

Šiandien vykstančiose diskusijose karo tarnybos tema dėmesį patraukia politiniai lyderiai Vokietijoje. Per partijos konferenciją Erfurte Žaliųjų partijos federalinė pirmininkė Franziska Brantner aštriai suabejojo ​​CDU ir SPD vadovybe. Brantneris ypač kritikavo kanclerį Friedrichą Merzą ir apkaltino jį silpnu elgesiu diskusijoje apie loterijos sistemą karinei tarnybai. Jos nuomone, dabartinė šių dviejų partijų padėtis yra silpnos lyderystės atspindys, kuris dabar akivaizdus visose srityse, ypač kalbant apie paramą Ukrainai. Merzas taip pat kritikuojamas dėl dvejojančios pozicijos sparnuotųjų raketų „Taurus“ pristatymo į šalį klausimu. Brantnerio teigimu, CDU ir SPD koalicija gali pasirodyti dar labiau susiskaldžiusi nei ankstesnė šviesoforų koalicija, kuri ėjo į savo kadencijos pabaigą.

Karinė tarnyba pastarosiomis savaitėmis vėl ir vėl nuskambėjo antraštėse. 2025 metų spalio 14 dieną politines dviprasmybes šia tema aptarė Markuso Lanzo laidoje. Paaiškėjo, kad ministrų kabineto rugpjūčio 27 dienos sprendimu visi 18-mečiai įpareigojo užpildyti tinkamumo anketą apie jų susidomėjimą karo tarnyba. Nors vyrai turi užpildyti šią anketą, moterims ji lieka savanoriška. Daugelis mano, kad diskusija apie šaukimą į šaukimą yra esminė Bundesvero ateičiai, kuriam reikia daugiau karinių pajėgumų, kad iki 2035 m. būtų pasiektas NATO tikslas – 90 000 šauktinių. CDU generalinis sekretorius Carstenas Linnemannas paragino šiame procese įtraukti daugiau įpareigojančių elementų.

Nevykęs kompromisas

CDU ir SPD greitai susitarus dėl karo tarnybos loterijos sistemos, šis kompromisas žlugo tik po trumpo laiko. Linnemannas teigė, kad Vokietijai kasmet reikia 10 000 šauktinių ir, jei nebus pakankamai savanorių, ji turėtų apsvarstyti loterijos sistemą. Gynybos ministras Borisas Pistorius yra kritikuojamas, nes kaltinamas torpeduojantis frakcijų susitarimą. Abiejų stovyklų kritikai ragina siekti daugiau aiškumo ir rezultatų, siekiant stabilizuoti šaukimą pasitelkus savanorius. Pasipriešinimas šioms priemonėms auga, ypač tarp aktyvių prieškarinių aktyvistų, protestuojančių Kelne.

Perspektyvos ir iššūkiai

Diskusijose apie karinę tarnybą taip pat siekiama stiprinti Bundesverą. Planuojama iki 2035 metų karių skaičių padidinti bent iki 260 000 aktyvių karių ir padvigubinti atsargos karių skaičių. Naujas teisinis reguliavimas netgi leidžia federalinei vyriausybei suaktyvinti įsakymą dėl šaukimo ne įtampos ar gynybos atvejais. Tačiau Bundestago pritarimas tebėra būtinas.

Iššūkiai aiškūs: tokie kritikai kaip Norbertas Röttgenas iš CDU ir Katharina Dröge iš žaliųjų jau skundžiasi, kad dabartinio įstatymo nepakanka pritraukti jaunimą į tarnybą. Bundesvero asociacija atkreipia dėmesį į svarbius trūkumus, susijusius su personalo samdymu ir išlaikymu. Dauguma gyventojų įvykius stebi skeptiškai ir svarsto, ar Bundesveras iš tikrųjų gali išgyventi savanoriškai tarnaujant.

Tuo metu, kai saugumo padėtis Europoje išlieka įtempta dėl Ukrainos konflikto, karinė tarnyba kaip niekad tampa ginčų objektu vidaus politikoje. Kaip šalys gali išspręsti dabartinius konfliktus, dar reikia pamatyti. Tačiau diskusijos apie karinę reformą baigėsi.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie dabartinius karo tarnybos pokyčius, peržiūrėkite pranešimus iš pietų vokiečiai, ZDF ir dienos naujienos į.