Merzas spaudžiamas: koalicija žlunga dėl piliečių pinigų ir pilietiškumo!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Kancleris Merzas susiduria su vidiniais vyriausybės konfliktais, o migracijos politika ir diskusijos dėl dvigubos pilietybės tebėra prieštaringos.

Kanzler Merz steht vor internen Konflikten in der Regierung, während die Migrationspolitik und doppelte Staatsbürgerschaftdebate weiter umstritten sind.
Kancleris Merzas susiduria su vidiniais vyriausybės konfliktais, o migracijos politika ir diskusijos dėl dvigubos pilietybės tebėra prieštaringos.

Merzas spaudžiamas: koalicija žlunga dėl piliečių pinigų ir pilietiškumo!

Kancleris Merzas pastaraisiais mėnesiais sukėlė nemažą ažiotažą. Mažiau nei šešis mėnesius valdanti valdančioji koalicija susiduria su dideliais iššūkiais. Jau po trumpo laiko tarp partijų galima pastebėti vidinius konfliktus, kurie gali turėti pasekmių šalies politiniam stabilumui. Ypač kairieji SPD skambina pavojaus varpais ir pradėjo narystės peticiją prieš prieštaringai vertinamą piliečių pašalpų reformą, kurią smarkiai kritikuoja ne tik jo paties rinkėjai, bet ir partijos viduje. [Bild] praneša, kad kritikos neaplenkė net ir aktyviai reformoje dalyvaujantis SPD darbo ministras.

Dar viena aktuali tema – diskusija apie dvigubą pilietybę. CSU čia labai aktyvi ir planuoja įtraukti šį klausimą į politinę darbotvarkę. Kita vertus, SPD nesirengia su tuo sutikti, o tai kelia papildomą įtampą koalicijoje. SPD parlamentinės grupės vadovo pavaduotojas jau viešai protestavo prieš kanclerės pasisakymus dėl miestovaizdžio. Tokia vidinė įtampa primena sunkius šviesoforo laikus, kai šaliai pakenkė ir vidinė priešprieša.

Migracijos politikos padariniai

Viena karštų diskusijų priežasčių – kanclerio Friedricho Merzo komentaras apie „miestovaizdžio debatus“, vėl įžiebęs diskusiją apie Vokietijos migracijos politiką. Spaudžiami Sąjungos šalininkų, kurie po trejų metų panaikino „turbonatūralizaciją“, daugelis Sąjungos politikų dabar ragina keisti dvigubą pilietybę. CSU interjero ekspertas Stephanas Mayeris pasisako už pilietybės atėmimą iš smurtinių nusikaltėlių ir sunkių nusikaltėlių, turinčių dvigubą pilietybę. Heseno vidaus reikalų ministras Romanas Poseckas taip pat užėmė aiškią poziciją ir ragina atimti „Hamas“ šalininkų pilietybę.

Pasipiktinimą šiuo klausimu taip pat pakurstė byla dėl Palestinos piliečio Berlyne, kuris, pateikęs savo vokišką pasą, pasidalijo antisemitiniu turiniu. Jo atvejis paskatino Berlyno valstijos imigracijos biurą apsvarstyti galimybę atšaukti jo natūralizaciją. 2024 metais užfiksuotas absoliutus rekordinis natūralizacijų skaičius: Vokietijos pilietybę gavo 291 955 asmenys, o tai 46% daugiau nei praėjusiais metais. Ši raida pirmiausia siejama su „Pilietybės įstatymo modernizavimo įstatymu“, kuris įsigaliojo 2024 m. birželio mėn. ir sulaužė statines taisykles.

Žvilgsnis į ateitį

Kas mūsų laukia ateinančiais mėnesiais? Politikos apžvalgininkai skeptiškai vertina, ar pilietybės įstatymo reforma yra įmanoma artimoje ateityje. Migracijos tyrinėtojas Jannesas Jacobsenas iš DeZIM pabrėžia, kad besidomintiems natūralizacija išlieka penkerių metų laukimo laikotarpis. Atsižvelgiant į šiuos neapibrėžtumus, įtampa koalicijoje gali ir toliau didėti.

Visiškai kitoje srityje akivaizdu, kad dėmesio centre yra ir šiuolaikinės technologijos: „Microsoft“ pristatė įdomių naujovių savo Teams programose – nuo ​​bendravimo ir susitikimų iki vertimų realiuoju laiku. Naudodama šiuos įrankius „Microsoft“ nori pagerinti bendradarbiavimą ir sumažinti skaitmeninio ryšio kliūtis. Vienas iš pavyzdžių yra naujos komandos bendradarbiavimo ir pokalbių funkcijos, kurios dabar pasiekiamos visiems vartotojams. [Microsoft] pabrėžia, kad šių įrankių įdiegimas galėtų palengvinti kasdienį darbą, ypač hibridinėse ir tarptautinėse komandose.

Tuo metu, kai nacionalinės ir tarptautinės politinės diskusijos yra glaudžiai susijusios, belieka pamatyti, kaip vystysis partijų dinamika ir kokį vaidmenį politinėje komunikacijoje atliks technologijų pažanga.

Paveikslėlis | Merkurijus | „Microsoft Teams“ tinklaraštis