Transatlantinė įtampa: Europa ir Amerika savęs atradimo procese

Transatlantinė įtampa: Europa ir Amerika savęs atradimo procese

Pastaraisiais dešimtmečiais transatlantiniai Europos ir JAV santykiai nuolat keitėsi. Žvilgsnis į dabartinius geopolitinius pokyčius rodo, kad šiems santykiams būdingas gilus susvetimėjimas. Jeanas Baudrillardas sąveiką apibūdina kaip „nutrūkusį ryšį“, kuriame istorinis palikimas ir kultūriniai skirtumai vaidina svarbų vaidmenį. Atotrūkis tarp dviejų žemynų per pastaruosius tris dešimtmečius toliau didėjo, o tai išryškėja ne tik kasdienėse politinėse diskusijose, bet ir sprendžiant klausimą, kaip žmogus supranta savo tapatybę. Europiečiai yra linkę racionaliai interpretuoti universalų modernumo projektą, o amerikiečiai savo požiūrį grindžia lojalumu, tapatybe ir galia, kaip skelbia internationalepolitik.de.

Ši kultūrinė įtampa pasireiškia konkrečiais politiniais sprendimais. Nors Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV vykdė agresyvią „Amerika pirmiausia“ politiką, kuri metė iššūkį ir NATO sąjungininkėms, ir tarptautiniam bendradarbiavimui, Europa parodė tam tikrą inerciją. Antiamerikietiškos tendencijos jaučiamos ne tik kraštutiniuose politiniuose sektoriuose, bet ir platesnėse gyventojų grupėse. Didėja netikrumo jausmas, kurį sustiprina geopolitiniai pokyčiai, su kuriais susiduria buergerforum-europa.eu, pvz., Kinijos ir Rusijos konkuruojančios ambicijos.

Transatlantinių santykių iššūkiai

Europoje stengiamasi plėtoti didesnę karinę nepriklausomybę, kad nebūtų visiškai priklausoma nuo JAV. Konfliktas Ukrainoje iškėlė NATO saugumo politikos aktualumą ir reikalauja, kad ES glaustai atsakytų į iššūkius, kylančius dėl didėjančio didžiųjų valstybių spaudimo. Žmogaus teisių institutas išryškina šią bereikalingą įspūdį tarp Vokietijos ir Rusija bei Europos saugumo strategijos iškėlimas į diskusijos centrą.

Ukrainos konfliktas vertinamas ne tik kaip iššūkis, bet ir galimybė iš naujo įvertinti Europos saugumo architektūrą. Vykstant šiai raidai tampa aišku, kad Vokietija turi rasti savo vaidmenį transatlantinėje partnerystėje. Iki šiol Vokietijos saugumo strategijai buvo būdingas dvejonės, o tai yra problemiška, atsižvelgiant į esamą riziką. Diskusija apie šios strategijos pertvarkymą tampa vis konkretesnė šūkiu „lūžio taškas“.

Žvilgsnis į ateitį

Norint atkurti pasitikėjimą tarp Europos ir JAV, labai svarbu, kad abi pusės persvarstytų savo požiūrį į tarptautinę teisinę sistemą ir žmogaus teises. Nors egzistuoja bendra ekonominė bazė – didelė prekybos apimtis ir tiesioginės Amerikos investicijos į Europą – tokios protekcionistinės tendencijos, kokios išryškėjo D. Trumpo prezidentavimo metu, rodo, kad šis stabilumas yra trapus. Nors Joe Bidenas bandė normalizuoti prekybos santykius, lieka klausimas, ar šios pastangos duoda pakankamai vaisių.

Transatlantinė darbotvarkė turi būti pertvarkyta, kad būtų skatinama nuosekli ir etiška užsienio politika. Esminės rekomendacijos dėl veiksmų – skatinti diplomatinius Ukrainos konflikto sprendimus, stiprinti Europos gynybinius pajėgumus ir laikytis bendrų vertybių demokratijos ir žmogaus teisių srityse. Taip galėtų atrodyti ateitis, kuri ne tik remiasi vienos pusės pretenzijomis į hegemoniją, bet ir gerbia bei skatina transatlantinės partnerystės perspektyvų įvairovę.