Cenzūros karas: kaip politinei poliarizacijai gresia vaikų literatūra

Cenzūros karas: kaip politinei poliarizacijai gresia vaikų literatūra

Neseniai paaiškėjo nerimą kelianti tendencija JAV: politinė poliarizacija daro įtaką vaikų apsaugai nuo netinkamo turinio literatūroje ir filme. Kornelio universiteto tyrėjai praneša, kad politinio turinio cenzūra žymiai padidėjo. Nors pagrindinis dėmesys buvo skiriamas daugiausia dėl smurtinio ir seksualinio turinio prevencijos, cenzūros valdžios institucijų prioritetai pasikeitė.

Ypač abejotina, kad tiek kairiojo, tiek dešiniojo politinio turinio rėmėjai suvokia kaip grėsmę. Sociologas Michaelas Macy palygina situaciją su „ginklu kultūrinėje kovoje“. Amerikos bibliotekų asociacija 2022 m. Užfiksavo beveik 1300 cenzūros prašymų - daugiausiai per du dešimtmečius. Preliminarūs 2023 m. Duomenys rodo, kad tendencija ir toliau didėja.

Cenzūra ir jų pasekmės

Pastaraisiais metais cenzūra vaikų literatūros srityje labai pasikeitė. Kairieji kritikai atskleidžia progresyvias knygas kaip rasistinės, seksistinės ar homofobiškos, o teisingi literatūriniai darbai puola, skatina įvairovę ar pažeidžia heteronormatyvumą. Abi pusės stebėtinai susitarė dėl paramos vaikų knygų cenzūrai, kurios neatitinka jų vertybių.

Cenzūros klausimą dar labiau skatina padidėjęs socialinė žiniasklaida. Šios platformos dabar tapo radikalėjimo procesų katalizatoriumi. Ekspertų teigimu, skaitmeninės komunikacijos kanalai yra labai svarbūs paskirstant ekstremistinį turinį ir skatina radikalėjimą, ypač tarp jaunų žmonių. Dažnai pastebimas glaudus ryšys tarp internetinių ir neprisijungusių įvykių, todėl vargu ar yra aiškus atskyrimas.

Radikalizavimas skaitmeniniame amžiuje

Internetas pasirodė esąs veisimosi vieta skleisti ekstremistų ideologijas. Ekstremistų aktoriai sumaniai naudoja skaitmenines platformas, kad skleistų savo žinutes ir laimėtų naujus rėmėjus. Vaizdo įrašai, dainos ir socialinės žiniasklaidos turinys yra populiarūs formatai, skirti perteikti ideologinį turinį. Sunkumas yra tas, kad jauni žmonės dažnai negali atskirti pramogų ir ekstremistų propagandos.

Tai galėtų pasakyti, kad internetas ne tik supaprastina informacijos sklaidą, bet ir pagreitina radikalėjimo procesus, suteikdamas vartotojams galimybę vartoti turinį nenaudodami jokių filtrų sistemų. Daugybė jaunų vartotojų jau turi patirties su neapykantos komentarais. Tai ne tik daro neigiamą poveikį socialinei sanglaudai, bet ir lemia poliarizaciją visuomenėje.

Be to, didelės platformos, tokios kaip „Facebook“, „YouTube“ ir „Tiktok“, turi sumažinti savo turinį, kad būtų ekstremistinė komunikacija. Nepaisant to, yra saikingumo skirtumų, ir daugelis mažesnių, alternatyvių platformų leidžia netrukdyti ekstremistinio turinio plitimui. Ši dinamika parodo, kokie svarbūs aktyvūs ir atsakingi veiksmai yra skaitmeninėje erdvėje, siekiant apsaugoti jaunimą nuo pavojingų ideologijų.

Internetinės neapykantos kalbos reguliavimo iššūkiai yra nemaži. Tokie reglamentai kaip tinklo vykdymo įstatymas (NETZDG) Vokietijoje ir visos ES reglamentai, tokie kaip Skaitmeninių paslaugų įstatymas (DSA), buvo įvesti tam, kad tai neutralizuotų. Tačiau daugelis kritikų baiminasi, kad tokie reglamentai gali pakenkti teisei į saviraiškos laisvę. Apsaugos ir laisvės pusiausvyra turi būti randama kaip siaura linija.

Pasaulyje, kuriame skaitmeninis komunikacija ir politinis ekstremizmas dažnai būna susipynęs, išlieka klausimas: kaip mes galime kuo geriau apsaugoti vaikus ir jaunus žmones ir tuo pačiu gerbti jų laisvę išreikšti išraišką? Atsakymai į tai yra įvairūs ir reikalauja visuomenės, švietimo įstaigų ir skaitmeninių platformų dialogo.