Cenzūros karas: kaip politinė poliarizacija kelia grėsmę vaikų literatūrai

Cenzūros karas: kaip politinė poliarizacija kelia grėsmę vaikų literatūrai

Pastaruoju metu JAV pastebima nerimą kelianti tendencija: politinė poliarizacija daro įtaką vaikų apsaugai nuo netinkamo turinio literatūroje ir filmuose. Kornelio universiteto mokslininkai praneša, kad labai išaugo vaikams skirto politinio turinio cenzūra. Nors anksčiau daugiausia dėmesio buvo skirta smurtinio ir seksualinio turinio prevencijai, cenzorių prioritetai pasikeitė.

Ypač nerimą kelia tai, kad tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų šalininkai nemalonų politinį turinį suvokia kaip grėsmę. Sociologas Michaelas Macy situaciją lygina su „kultūros karo ginklu“. 2022 m. Amerikos bibliotekų asociacija užfiksavo beveik 1 300 cenzūros prašymų – tai didžiausias skaičius per du dešimtmečius. Išankstiniai 2023 metų duomenys rodo, kad tendencija ir toliau didės.

Cenzūra ir jos pasekmės

Pastaraisiais metais cenzūra vaikų literatūros srityje labai pasikeitė. Kairieji kritikai progresyvias knygas šmeižia kaip rasistines, seksistines ar homofobiškas, o dešinieji kritikuoja literatūrinius kūrinius, skatinančius įvairovę arba pažeidžiančius heteronormatyvumą. Abi pusės stebėtinai vieningai palaiko vaikų knygų, kurios neatitinka jų vertybių, cenzūrą.

The issue of censorship is further fueled by the rise of social media. These platforms have now become a catalyst for radicalization processes. Ekspertų teigimu, skaitmeniniai komunikacijos kanalai yra itin svarbūs skleidžiant ekstremistinį turinį ir skatinant radikalėjimą, ypač tarp jaunimo. A close connection between online and offline events is often observed, so that a clear separation is hardly possible.

Radikalizacija skaitmeniniame amžiuje

Internetas pasirodė esąs dirva ekstremistinių ideologijų plitimui. Aktoriai ekstremistai sumaniai naudoja skaitmenines platformas, kad skleistų savo žinutes ir įgytų naujų pasekėjų. Vaizdo įrašai, dainos ir socialinės žiniasklaidos turinys yra populiarūs ideologinio turinio perteikimo formatai. Sunkumas yra tas, kad jaunimas dažnai negali atskirti pramogų ir ekstremistinės propagandos.

Galima sakyti: internetas ne tik supaprastina informacijos sklaidą, bet ir pagreitina radikalėjimo procesus, leisdamas vartotojams vartoti turinį be jokių filtravimo sistemų. Daugelis jaunų vartotojų jau turėjo patirties su neapykantą kurstančiais komentarais. Tai ne tik neigiamai veikia socialinę sanglaudą, bet ir lemia visuomenės poliarizaciją.

Be to, didelės platformos, tokios kaip „Facebook“, „YouTube“ ir „TikTok“, turi moderuoti savo turinį, kad pažabotų ekstremistinę komunikaciją. Visgi, yra saiko skirtumų, o daugelis mažesnių alternatyvių platformų leidžia netrukdomai plisti ekstremistiniam turiniui. Ši dinamika rodo, kaip svarbu aktyviai ir atsakingai veikti skaitmeninėje erdvėje, siekiant apsaugoti jaunimą nuo pavojingų ideologijų.

Iššūkiai reguliuojant neapykantą kurstančią kalbą internete yra dideli. Siekiant kovoti su šia problema, buvo priimti tokie reglamentai kaip Tinklo vykdymo aktas (NetzDG) ​​Vokietijoje ir ES masto reglamentai, tokie kaip Skaitmeninių paslaugų įstatymas (DSA). Tačiau daugelis kritikų baiminasi, kad toks reglamentavimas gali pakenkti teisei į saviraiškos laisvę. Pusiausvyra tarp apsaugos ir laisvės turi būti tarsi plona linija.

Pasaulyje, kuriame skaitmeninė komunikacija ir politinis ekstremizmas dažnai susipynę, lieka klausimas: kaip galime geriausiai apsaugoti vaikus ir jaunimą gerbdami jų saviraiškos laisvę? Atsakymai į tai yra įvairūs ir reikalauja dialogo tarp visuomenės, švietimo įstaigų ir skaitmeninių platformų.