Paslėpti lobiai Frankenthalyje: pamirštas rožių sodas!

Paslėpti lobiai Frankenthalyje: pamirštas rožių sodas!

Frankenthalyje vietos tyrinėtojų dėmesio centre atsidūrė apleistas pastatas: buvusi Zum Rosengarten užeiga, išryškinta raudonomis klinkerio plytomis, šiuo metu yra prarasta vieta, daugeliui atstojanti netikėtą tikslą. Pasak Rheinpfalz, Karlas-Heinzas Kuhnas, aistringas vietos istorikas, atidžiau pažvelgė į Am Rosegaro gatvę. Stebina tai, kad terminas „Rosengarten“ vartojamas ne tik šioje šalyje, bet ir visoje Vokietijoje. Žymiausią Pfalco rožių sodą galima rasti Cveibriukene, o keletą įdomių dalykų – Neustadt, kur prie šiaurinio įėjimo į miestą taip pat yra gatvė tokiu pavadinimu. Kita vertus, Frankenthalyje jokiame sklypo plane nėra įrodymų apie ryšį su rožių sodu.

Be Frankenthalio rožių sodo istorijos, dabartinė maisto švaistymo problema taip pat gali sukurti įdomų ryšį. Remiantis BMLEH, Vokietijoje kasmet prarandama apie 10,8 mln. tonų maisto. Didelė dalis to gaunama iš privačių namų ūkių, kur kiekvienas vartotojas per metus vidutiniškai išmeta 74,5 kilogramo. Tai svarbi socialinė problema, kuri taip pat gali turėti įtakos mūsų miestų išsaugojimui, jei pagalvosime, kiek išteklių yra išmestame.

Įspūdingas verslo modelis

Kai kalbame apie nesėkmes bakalėjos tinkle, į galvą ateina bendrovė „Misfits Market“. Įkurtas Abhi Ramesh, kuris lankydamasis sode pastebėjo, kiek obuolių buvo išmetama dėl jų formos ar dydžio, prekės ženklas specializuojasi „bjaurių“ vaisių ir daržovių gelbėjime. Pasak Misfits Market, kasmet išmetamas didžiulis kiekis aukštos kokybės maisto – dažniausiai tik todėl, kad jis netelpa į tradicinių bakalėjos parduotuvių lentynas. „Ramesh“ pradėjo veikti vietoje Filadelfijoje, tačiau dabar ši koncepcija išaugo į pilną bakalėjos parduotuvę ir aktyviai kovoja su maisto švaistymu.

Sujungus istorinius tyrimus su šiuolaikiniais maisto švaistymo iššūkiais, galimi vaisingi mainai. Ką daryti, jei sujungsime prarastą tokių vietų kaip Rožių sodas istoriją su tvaraus maisto praktikos supratimu? Nenaudojamų erdvinių išteklių pavertimas žinių apie maisto gamybą ir panaudojimą vietomis gali turėti ne tik informacinių, bet ir praktinių priežasčių.

Ką mums sako šis istorijos ir dabarties palyginimas? Šiuolaikiniame pasaulyje, kai mūsų aplinkos suvokimas auga, vis aktualiau tampa susieti senas ir naujas istorijas – ne tik išsaugoti paveldą, bet ir ieškoti sprendimų šiandienos iššūkiams. Frankenthal čia galėtų imtis novatoriško vaidmens, bet mes visi turime susitelkti, kad tai pasiektume.