Ketveri metai po potvynio: Ahrtal prisimena ir kovoja už pagalbą!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Ketvirtąsias potvynio Ahr slėnyje metines politikai prisimena aukas ir ragina labiau remti nukentėjusiuosius.

Am vierten Jahrestag der Flutkatastrophe im Ahrtal gedenken Politiker der Opfer und fordern mehr Unterstützung für Betroffene.
Ketvirtąsias potvynio Ahr slėnyje metines politikai prisimena aukas ir ragina labiau remti nukentėjusiuosius.

Ketveri metai po potvynio: Ahrtal prisimena ir kovoja už pagalbą!

Šiandien, 2025 m. liepos 15 d., Ahr slėnis mini prieš ketverius metus Reino žemę-Pfalcą sukrėtusią niokojančią potvynį. Šios liūdnos sukakties proga politikai ir piliečiai ragino solidarizuotis. Ministras pirmininkas Aleksandras Wüstas ir federalinis politikas Friedrichas Merzas (CDU) dalyvavo minėdami aukas. Wüstas pabrėžė, kad ši diena turėtų įpareigoti geriau saugoti savo tėvynę. „Neturime pamiršti katastrofos pamokų“, – savo kalboje sakė Wüstas.

Potvynis 2021 m. liepos 14–15 dienomis nusinešė 185 žmonių gyvybes. Dingusio giminaičio paieška tebevyksta iki šiol. Negalima nepastebėti, kad nelaimės padariniai vis dar veikia kasdienį žmonių gyvenimą. „Dabar turi būti pateikta greitesnė ir veiksmingesnė pagalba nukentėjusiems“, – pareikalavo Merzas, primindamas, kiek žmonių regione kenčia nuo pasekmių. Ahr slėnio rekonstrukcija vis dar nėra visiškai baigta, o tai tikrina nukentėjusiųjų optimizmą.

Klimato fondai kaip atsakas į krizę

Tuo pačiu atodūsiu dabartinę situaciją pakomentavo ir Bundestago žaliųjų partijos lyderė Britta Haßelmann. Ji paragino sukurti pagalbos klimatui žalos fondą, kad būtų galima greičiau ir nebiurokratiškai padėti žmonėms, kenčiantiems nuo klimato krizės padarinių. Pagal jų pasiūlymą teršiančios įmonės turėtų mokėti į šį fondą. „Negali būti taip, kad tokios nelaimės kaip Ahro slėnyje kyla dėl nesugebėjimo apsaugoti klimatą“, – sakė Haßelmannas. Jos kritika Merzui dėl jo klimato politikos yra aiški: ji kaltina jį lėtinant klimato apsaugą, o tai suvokiama kaip neatsakinga.

Šį vertinimą patvirtina ataskaitos, kuriose finansinė žala siekia apie 40 milijardų eurų. Daugiau nei 330 žmonių teko gelbėti sraigtasparniu, o tūkstančiai pastatų buvo sugriauti. Todėl rekonstrukcija išlieka politinių diskusijų centre. Tai kelia klausimą, kaip galėtų atrodyti tvari rekonstrukcija.

Tvarumas rekonstrukcijoje

Praktiniame vadove „Po potvynių katastrofos: galimybė keistis“ pateikiami vertingi metodai šiuo klausimu. Šis dokumentas yra KAHR (klimato prisitaikymas, potvynis, atsparumas) mokslinių tyrimų projekto dalis ir yra finansuojamas Federalinės švietimo ir tyrimų ministerijos. Jis skirtas bendruomenėms, nukentėjusioms nuo potvynio, paremti. Pagrindinis dėmesys skiriamas šūkiui „Kurti geriau“, siekiant nustatyti tvarių ir atsparių struktūrų kursą.

Dokumente ypatingas dėmesys skiriamas trims pagrindinėms veiksmų sritims: rekonstrukcijai, rizikos įvertinimui ir mažinimui bei visuomenės atsparumui. Tokiomis rekomendacijomis ir praktiniais pavyzdžiais nukentėjusios bendruomenės galėtų būti konkrečiai remiamos siekiant prevenciškai investuoti į klimatui atsparių gyvenviečių plėtrą.

Šiandien Ahr slėnyje taip pat vyks ekumeninės pamaldos. Tikimasi, kad ministras pirmininkas Wüstas ir Bad Neuenahr-Ahrweiler meras Guido Orthen (CDU). Emocinga diena ne tik primena praeities tragedijas, bet ir suteikia vertingos ateities perspektyvos.

Įvykiai, susiję su potvynio nelaime, tebėra įspėjamasis priminimas ir raginimas mums visiems aktyviai remti klimato apsaugą ir toliau remti Ahro slėnio žmones.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie atsaką į politiką, žr. ataskaitas iš Deutschlandfunk ir Laikas internete. Praktinį rekonstrukcijos vadovą galite rasti svetainėje Vokietijos urbanistikos institutas būti atgautas.