Negyvos žuvys ir užteršti vandenys: mėšlo nelaimė sukrėtė Esgrusą!

Negyvos žuvys ir užteršti vandenys: mėšlo nelaimė sukrėtė Esgrusą!

Kelne šiuo metu tikrai yra avarinė padėtis dėl oro sąlygų. Kylant temperatūrai, bauginantis aplinkos incidentas sukelia jaudulį ir nerimą rajono gyventojams. Dėl biodujų gamyklos defekto į vietinius vandens kelius pateko didelis kiekis mėšlo, o tai turėjo tragiškų pasekmių vietos laukinei gamtai.

2025 m. birželio 14 d. dėmesingi gyventojai pastebėjo niokojantį debesuotumą ir Esgrusser Mühlenstrom ir Lippingau upėse aptiko daugybę negyvų žuvų. Po incidento sužinota, kad maždaug keturių kilometrų ruože žuvo daug žuvų, įskaitant ungurius, marguosius upėtakius ir šlakius. Nebuvo pasigailėta net bestuburių rūšių, tokių kaip upelių varliakojai. Rajono aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Thorstenas Roosas ryžtingai pareiškė, kad šis vandens ruožas yra „negyvas“, o visiškas atsigavimas užtruks mėnesius ar metus, priklausomai nuo įvairių rūšių sugrįžimo. Nusikaltėlis, ūkininkas, buvo rastas, nes jis nepranešė apie savo atsakomybę. Žemutinė vandens tarnyba dabar tikrina, kokios reguliavimo pasekmės jo laukia.

Panašių incidentų daugėja

Ši tragedija Kelne – ne pirmas tokio pobūdžio incidentas. Panašus incidentas taip pat įvyko Sersheim 2025 m. gegužės 1 d., kai apie 50 kubinių metrų skysto mėšlo iš biodujų gamyklos išsiliejo į Metterio upę. Vandens kokybė buvo tokia prasta, kad jis buvo pastebimai rudos spalvos ir gailiai kvepėjo. Dėl to meškeriotojai ir ekspertai aplinkiniuose vandenyse aptiko mažiausiai šimtą negyvų žuvų ir vėžių. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad biodujų gamykloje esantis sugedęs konteineris buvo šios didžiulės taršos priežastis, nors atmesti operatoriaus neatsargūs ar tyčiniai veiksmai. Anot rajono biuro, pavojaus visuomenei niekada nebuvo, tačiau ilgalaikės ekologinės pasekmės dar neaiškios.

Tokie smurtiniai mėšlo atvejai nėra neįprasti ir vyksta reguliariai. Ekspertų teigimu, tokie incidentai regione įvyksta maždaug tris kartus per metus. Pertręšimo poveikis vietos ekosistemoms yra pražūtingas. Kai tręšiama per daug, svarbūs mikroorganizmai, būtini vandens ekosistemų sveikatai, išnyksta. Tai svarbūs ne tik vandens valymui, bet ir įvairiems kitiems biologiniams procesams. Intensyvus žemės ūkis ir dažnas mėšlo bei trąšų naudojimas kelia pavojų biologinei įvairovei tiek žemėje, tiek vandenyje. eskp.de rodo.

Būtina imtis veiksmų

Žemės ūkio populiarumas niekada neturėtų nukentėti gamtos sąskaita. Labai svarbu, kad už tokius incidentus atsakingi asmenys ateityje būtų labiau atsakingi. Kelno žemutinė vandens tarnyba jau pabrėžė, kad visi piliečiai raginami nedelsiant pranešti apie bet kokius vandenyse pasitaikančius sutrikimus. Smarkiai didėjantis deguonies trūkumas vandenyje, atsirandantis dėl mėšlo išleidimo, yra rimtas pavojaus ženklas ir jo negalima ignoruoti. Apskaičiuota, kad atkurti pradinę biologinę įvairovę prireiks nemažai laiko.

Kaip visada, policija ir greitosios pagalbos tarnybos yra pasirengusios greitai veikti kito incidento atveju. Reikėtų skubiai stebėti paveiktus vandenis, nes gamta yra ne tik daugelio būtybių buveinė, bet ir nepakeičiama mums, žmonėms.