Raudonasis įspėjimas: įspėjimai apie potvynį Baltijos jūroje 2025 m. rugsėjo 19 d.!

Raudonasis įspėjimas: įspėjimai apie potvynį Baltijos jūroje 2025 m. rugsėjo 19 d.!

Baltijos jūroje vėl prasidėjo audrų bangavimo sezonas. Dabartiniai duomenys rodo, kad kelis kartus per metus kylantis audrų bangavimas yra nuolatinis iššūkis pakrančių regionams. Remiantis Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros informacija, nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. birželio mėn. iš viso buvo penki audrų antplūdžiai, o 2021–2022 m. sezoną – septyni. Tendenciją galima pastebėti ir kalbant apie žemo vandens įvykius: 2022–2023 m. sezoną buvo du, o praėjusį – keturi.

Įspėjimai apie potvynius yra svarbus prevencijos aspektas. Atsakingos ne tik federalinės ir valstijų vyriausybės, bet ir policija bei gaisrinės. Potvynių valdymo centras veikia kiekvienoje federalinėje žemėje ir bendrauja įvairiais kanalais – ar tai būtų radijas ir televizija, sunkvežimiai su garsiakalbiais ar įspėjimo programėlės. Šiuo metu vidutinis vandens lygis Kylyje-Holtenau yra 504 cm, o aukščiausias kada nors išmatuotas potvynio lygis pasiekė 797 cm.

Skirtingos audros bangų klasės

Kalbant apie audros bangų klasifikaciją, galima išskirti skirtingas kategorijas: Audros banga atsiranda, kai vanduo pakyla nuo 1,00 iki 1,25 metro virš vidutinio vandens lygio. Vidutinio audros banga siekia 1,25–1,50 metro, smarki audros banga siekia 1,50–2,00 metrų, o labai stipri audra viršija 2,00 metrų ribą. Didžiausias audros antplūdis, užfiksuotas pietvakarių Baltijos jūroje, turėjo pražūtingų padarinių 1872 m. lapkritį – žuvo 271 žmogus.

Vandens lygis regione šiuo metu kinta. Pavyzdžiui, Krückau vandens lygis buvo 697 cm, o Elbėje – 640 cm, o Šiaurės jūroje – 538 cm. Vandens lygis Gagoje taip pat rodo įdomų pokytį – 471 cm. Tai yra mūsų dabartiniai matavimai iš hsi-sh.

Elgesio audros metu taisyklės

Atsižvelgiant į tai, kaip greitai situacija gali pasikeisti, svarbu būti pasiruošus. Yra keletas svarbių elgesio audros metu taisyklių: reikia išjungti elektrą ir dujas, saugoti asmeninius daiktus ir paruošti bateriją valdomą radiją bei žibintuvėlius. Taip pat labai svarbu planuoti evakuacijos kelius, kaupiant atsargas ir vengiant kranto zonų.

Kitas dalykas – kylantis jūros lygis, dėl kurio ateityje gali kilti didesni audrų bangos. Federalinės aplinkos agentūros ekspertai pabrėžia, kad klimato kaita gali pabloginti pavojaus situaciją, o vietinės antropogeninės priemonės, tokios kaip upių žiočių plėtimas, taip pat gali turėti įtakos vandens lygiui.

Apskritai audros banga Baltijos jūroje išlieka rimta problema. Turėdami tinkamą informaciją ir priemones, kurių reikia imtis kilus audrai, galite geriau apsaugoti save ir kitus. Svarbu ne tik stebėti esamą vandens lygį, bet ir atsižvelgti į ilgalaikius pokyčius ir atitinkamai veikti.