Miškų gaisrų pavojus Karlsrūhėje: ugniagesių praktika ekstremalioms situacijoms!
2025 m. birželio 21 d. Karlsrūhės ugniagesių departamentas surengs miško gaisrų pratybas, kad reaguotų į didėjančią gaisro riziką.

Miškų gaisrų pavojus Karlsrūhėje: ugniagesių praktika ekstremalioms situacijoms!
Karštas, karštesnis, miško gaisro pavojus! Pastarosios savaitės padidino miškų gaisrų riziką visoje Vokietijoje. Stefanas Wilhelmas iš Karlsrūhės miškų biuro prisimena sausiausią pavasarį nuo orų rekordų pradžios. „Vasarą beveik neturėjome kritulių“, – perspėja Vilhelmas, nurodydamas kelis nedidelius miško gaisrus, kurie šiemet jau užregistruoti. 2025 metų vasara gali tapti iššūkiu greitosios pagalbos tarnyboms.
Birželio 21 d. Karlsrūhėje vyko didelio masto miškų gaisrų pratybos, kuriose kartu treniravosi apie 100 ugniagesių, ASB su dronais ir miškų ūkio darbuotojai. Buvo siekiama pasiruošti scenarijui, kai gaisras, apimantis 4000–5000 kvadratinių metrų plotą, grasino išplisti į netoliese esančius kalnų kaimus. „Reguliarios didelio masto pratybos mums yra būtinos“, – aiškina Karlsrūhės ugniagesių skyriaus vadovas Florianas Geldneris. „KA News“ praneša kad glaudus miškų ūkio ir priešgaisrinės tarnybos bendradarbiavimas yra būtinas.
Planuojamos operacijos ir įspėjimo metodai
„Miškininkai žino takus, o ugniagesiai atneša vandenį“, – tęsė Geldneris. Per pirmąsias dešimt aliarmo minučių pirmosios pagalbos tarnybos yra pasiruošusios ir gali pradėti gesinti gaisrą. Taip pat svarbu laiku informuoti gyventojus, jei situacija tampa kritinė. „Mes remiamės įvairiais įspėjimo metodais, tokiais kaip mobiliojo ryšio transliacija, perspėjimo programėlės, pranešimai spaudai ir radijas“, – sako Geldneris, apibūdindamas komunikacijos strategijas.
Kalbant apie situaciją visoje Vokietijoje, matyti, kad 2023 m. Vokietijoje iš viso užregistruoti 1 059 miškų gaisrai, ty perpus mažiau nei 2022 m. Tačiau 1 240 hektarų paveiktas miško plotas viršija ilgalaikį vidurkį, o tai rodo, kad rizika išlieka didelė net ir esant mažiau gaisrų. Be to, skaičiai labai skiriasi priklausomai nuo regiono – Federalinė aplinkos agentūra pabrėžia, kad daugiausia gaisrų užregistruota Brandenburge (251 gaisras) ir Žemutinėje Saksonijoje. Tyrimai rodo, kad žmogaus klaidos, tokios kaip padegimas ar aplaidumas, sukelia maždaug 40 % gaisrų.
Ilgalaikės rizikos prognozės
Atrodo, kad miškų gaisrų sezonas keičiasi dėl klimato kaitos. Daugiau karščio ir sausumo fazių padidina miško gaisrų riziką. Statista pažymi kad 2023 m. gaisrų aukomis taps daugiau nei 11,9 mln. hektarų miškų visame pasaulyje. Vokietija nestovi vietoje – prognozės rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais rizika didėja. Pastaraisiais metais miškų gaisrai vis dažniau plinta į vasaros pabaigą ir rudenį, todėl didėja prevencinių priemonių poreikis.
Jauni ir reti spygliuočių miškai yra ypač dėmesio centre, nes jie yra jautresni gaisrams. Perėjimas prie mišrių miškų, kuriuose daug kietmedžio, propaguojamas kaip rekomenduojama miško apsaugos forma. Net jei gali būti teigiamas poveikis biologinei įvairovei, neigiamas poveikis žmonių sveikatai, pvz., padidėjęs kietųjų dalelių išmetimas, vis dar yra abejotinas.
Visos organizacijos ir ekspertai sutaria: gerai pasirengus ir naudojant tinkamas priemones miško gaisrų rizika gali būti gerokai sumažinta. Geros prevencijos žinios reikalingos ir miške!