Finansiniai sunkumai Badene-Viurtemberge: savivaldybės atsidūrė lūžio taške!

Finansiniai sunkumai Badene-Viurtemberge: savivaldybės atsidūrė lūžio taške!

Finansų krizė Badeno-Viurtembergo savivaldybėse ir toliau didėja. Dabartinė rajono tarybos ataskaita rodo, kad iš 35 rajonų 31 yra neigiamas. Rajono tarybos pirmininkas Joachimas Walteris jau įspėja, kad savivaldybės pasiekė „lūžio tašką“. Ypač nerimą kelia prognozė, kad iki metų pabaigos tikimasi dar 110 mln. Šie nerimą keliantys įvykiai privertė daugybę rajonų prisiimti naujų skolų arba sumažinti investicijas, o 25 iš jų gali pasinaudoti esamais rezervais. Pasak SWR, šį penktadienį planuojamas krizinis susitikimas su valstijos vyriausybe ir aptarti sprendimus.

Šių finansinių sunkumų priežastys yra įvairios. Didėjantys kaštai, ypač socialiniame sektoriuje, klinikose ir vietiniame transporte, apkrauna savivaldybių biudžetus. Labiausiai paveikti rajonai yra Main-Tauber rajonas, Rems-Murr rajonas, Calw, Freudenstadt, Rhein-Neckar rajonas ir Lörrach. Šiame kontekste Walteris ne tik ragina remti valstiją ir federalinę vyriausybę, bet ir perskirstyti pardavimo mokesčio taškus savivaldybių naudai. Badeno-Viurtembergo savivaldybėms tenkanti pardavimo mokesčio dalis šiuo metu siekia apie 1,1 mlrd. eurų.

Pagalbos priemonės ir investiciniai fondai

2023 metų gegužę valstybės valdžia pažadėjo savivaldybėms remti pradinę maždaug 3 milijardų eurų pagalbą. Be to, Savivaldybių investicijų fondas (KIF) padeda pagerinti savivaldybių finansinę padėtį. Šis fondas, kurio apimtys nuo 2021 m. siekė 1,115 mln. eurų, remia svarbius statybos projektus, tokius kaip mokyklos, ligoninės ir renovacija. Lėšos skiriamos pagal griežtas finansavimo gaires, kurios buvo parengtos bendradarbiaujant su savivaldybių asociacijomis ir ministerijomis, kaip paaiškina Baden-Württemberg Finance.

Taip pat 2024 m. tikimasi gauti apie 1,3 milijardo eurų savivaldybės investicinę pašalpą (KIP). Šis fiksuotas dydis skirtas padėti savivaldybėms pagerinti bendruosius investicinius pajėgumus, nesusiejant su konkrečiu panaudojimu. Visų pirma prastai dirbančios savivaldybės gauna naudos iš papildomų lėšų, skiriamų per išlyginimo fondą. Dėl šių lėšų paskirstymo sprendžia regionų tarybų komitetai, kurių daugumą sudaro vietos atstovai.

Federalinė parama

Savivaldybių finansavimas – ne tik valstybės reikalas. Federalinė finansų ministerija pabrėžia, kad valstybės yra atsakingos už tinkamus finansinius išteklius savivaldybėms. Tuo pat metu federalinė vyriausybė svariai prisideda prie savivaldybės infrastruktūros stiprinimo. Federalinė vyriausybė padidino paramą finansiškai silpnoms savivaldybėms per įvairias finansavimo programas, o tai gali reikšti aukštą finansavimo normą iki 90 proc.

Savivaldybių finansų kraštovaizdžio pasikeitimas reikalauja ne tik valstybės paramos, bet ir inovatyvių koncepcijų, užtikrinančių miestų ir savivaldybių finansinį pajėgumą veikti. Spaudimas savivaldybėms, ypač augant pragyvenimui ir bendrai infliacijai, toliau didės. Tik bendradarbiaujant federalinei, valstijos ir vietos valdžios institucijoms galima išlaikyti kursą, užtikrinantį viešąsias paslaugas ir vietos savivaldą ilgalaikėje perspektyvoje.