Kai tėvai rėkia: priežastys, pasekmės ir sprendimai, kad būtų daugiau ramybės

Kai tėvai rėkia: priežastys, pasekmės ir sprendimai, kad būtų daugiau ramybės

Kalbant apie auklėjimą ir auklėjimą, reikia daug galvoti. Vienas dažnai nepastebimas aspektas – pačių tėvų emocinė būsena. Savitvirtinimo ir atsparumo trenerė Kerstin Fehst iš Schwäbisch Gmünd turi įdomių įžvalgų ir patarimų, kodėl tėvai kartais tampa garsūs ir kaip tai veikia vaikus. Ji pabrėžia, kad tėvų rėkimas dažnai yra stresinė reakcija, kurią sukelia tokie veiksniai kaip laiko spaudimas, per dideli reikalavimai ar tiesiog išsekimas. Tai gali kelti ypač didelį stresą vaikams, kurie rėkimą suvokia kaip grėsmę, o tai savo ruožtu trukdo mokytis ir bendradarbiauti.

Pasak Fehsto, jūsų pačių vaikystės patirtis dažnai yra labai svarbi. Jei tėvai buvo dažnai šaukiami, kai jie buvo maži, tai gali sukurti pažįstamą stresinių akimirkų modelį. Paslydimas nebūtinai turi neigiamų pasekmių, tačiau pasikartojantys modeliai yra labai svarbūs. Ilgainiui vaikai, kurie dažnai yra tokiose stresinėse situacijose, gali išaugti savikritika ir prisitaikyti prie elgesio. Todėl svarbu po akimirkos riksmo nusiraminti ir prisiimti atsakomybę siekiant užtikrinti saugumą.

Streso valdymo strategijos

Kaip aiškina Fehstas, ilgalaikės strategijos padeda valdyti stresą kasdieniame gyvenime. Tai apima pakankamai miego, reguliarių pertraukų ir užduočių paskirstymą. Taip pat ypač svarbu, kad tėvai kreiptųsi pagalbos, jei reikalai paaštrėtų. Vaikai dažniausiai atsimena jausmus, o ne žodžius, todėl ramios, lėkštos reakcijos yra ypač svarbios net ir įtemptomis akimirkomis. Fehstas rekomenduoja tokius metodus kaip „ūmus sustojimas“, kai uždedate ranką ant širdies ir tris kartus ramiai kvėpuojate, kad tokiomis akimirkomis reaguotumėte aiškiau. Be to, reikėtų kartoti pagalbinius sakinius, kad būtų skatinamas bendravimas be streso.

Kitas esminis diskusijos momentas – pačių vaikų atsparumas. Atsparumas apibūdina psichologinį pasipriešinimą, kuris leidžia vaikams geriau įveikti iššūkius. Atsparūs vaikai ugdo pasitikėjimą savimi, gali geriau susidoroti su stresu ir yra mažiau jautrūs psichologiniam stresui. Svarbūs atsparumo pagrindai yra emocinis intelektas, savęs efektyvumas, teigiamas savęs įvaizdis, socialiniai įgūdžiai ir problemų sprendimo įgūdžiai.

Patarimai, kaip skatinti atsparumą

Labai svarbu skatinti vaikų atsparumą. Tam yra nevienalyčių patarimų, pavyzdžiui, „jausmo šviesos“ naudojimas emocijoms atpažinti ir reguliuoti. Vaikai turėtų būti skatinami savęs vertinti ir jaustis mylimi bei gerbiami. Į socialinius įgūdžius galima atsižvelgti pasitelkiant tikslinę sąveiką ir skatinant empatiją. Be to, reikėtų sukurti erdvę savarankiškam mąstymui ir problemų sprendimo įgūdžiams užduodant klausimus, o ne iš karto pateikiant sprendimus.

Siekiant geriau suprasti šias temas, tokios iniciatyvos kaip „Smolfi“ kviečia žmones mokytis streso valdymo įgūdžių per auklėjimo ir atsparumo modulius. Šiomis programomis siekiama skatinti emocinį intelektą ir stiprinti bendravimo įgūdžius, siekiant pagerinti vaikų pasitikėjimą savimi ir psichinę sveikatą.

Tėvams, norintiems sužinoti daugiau apie šį visapusišką požiūrį į vaikų atsparumo ugdymą, „Hello Parents“ svetainėje rasite praktinių išteklių, įskaitant nemokamus atsparumo ugdymo pratimų PDF failus.

Tuo metu, kai streso mažinimas ir emocinė parama yra labai svarbūs, verta pažvelgti į šias paramos galimybes. Galiausiai ne tik vaikai, bet ir tėvai gauna naudos iš harmoningesnio sambūvio.