Atlante aptikta daugiau nei 1000 statinių branduolinių atliekų: tyrėjai įspėti!
Tyrėjų komanda šiaurės rytų Atlante aptiko daugiau nei 1000 branduolinių atliekų statinių. Aplinkos taršos ir radioaktyviųjų atliekų tyrimas.

Atlante aptikta daugiau nei 1000 statinių branduolinių atliekų: tyrėjai įspėti!
Reikšmingas atradimas kelia jaudulį mokslo pasaulyje: mokslininkai šiaurės rytų Atlante nustatė per 1000 barelių branduolinių atliekų. Tai paskelbė Prancūzijos tyrimų organizacija CNRS. Tarptautinė ekspedicija, kuri 2025 metų birželio 15 dieną išvyko iš Bresto vakarų Prancūzijoje, maždaug keturias savaites dirbs rajone, kuriame, kaip įtariama, yra daug laidojamų branduolinių atliekų. Teigiama, kad nuo šeštojo iki devintojo dešimtmečio ten buvo nusodinta daugiau nei 200 000 statinių. Šiandien tikslios šių statinių vietos ir būklė vis dar nežinoma, todėl situacija ypač kelia nerimą, nes jos guli 3000–5000 metrų gylyje.
Laivo kelionei vadovauja 21 mokslininko komanda, įskaitant mokslininką iš Thünen žuvininkystės ekologijos instituto Bremerhavene. „Tikslas yra įvertinti atliekų šalinimo pasekmes tiriant vietos ekosistemą“, – aiškina NODSSUM programos projekto vadovas Patrickas Chardonas. Statinių vietai nustatyti ir jų poveikiui aplinkai įvertinti naudojamas modernus autonominis nardymo robotas Ulyx. Su galimybe nardyti iki 6000 metrų gylio, Ulyx darys 3D vaizdus ir tiksliai nustatys statinių vietą sonaro sistemos dėka.
Numatomas ilgalaikis poveikis
„Statinės buvo skirtos slėgiui gylyje, bet ne nuolatiniam radioaktyvumo izoliavimui“, – perspėja mokslininkai. Chardonas apskaičiavo, kad daugumos statinių radioaktyvumas gali beveik visiškai išnykti maždaug per 300–400 metų. Tik maždaug 2 % atliekų gali turėti žymiai ilgesnę spinduliuotės trukmę. Tai gali sumažinti susirūpinimą dėl šalinamų atliekų saugos ir poveikio aplinkai. Tačiau vis dar svarbu suprasti tikslų poveikį ekosistemai.
Dabartinė ekspedicija rūpinosi ne tik statinių paieška, bet ir jų radimo vietų kartografavimu. Mokslininkai savo misijos metu planuoja surinkti vandens, dirvožemio ir gyvų būtybių mėginius, kurie vėliau bus išsiųsti į įvairias Europos laboratorijas. Tiksli paieškos zonos vieta apima daugiau nei 200 kvadratinių kilometrų plotą, maždaug 1000 kilometrų į vakarus nuo La Rošelio, Vakarų Europos Atlanto baseine. Grupė ypač daug dėmesio skirs branduolinių atliekų klausimui ir kitiems ekologiniams aspektams, nes šios srities tyrinėjimas laikomas svarbiu.
Apibendrinant galima teigti, kad dešimtmečius trukusio branduolinių atliekų šalinimo į vandenyną keliamas iššūkis yra ne tik istorinė tragedija, bet ir kelia dabartinių bei būsimų problemų. Misija yra tik pirmas žingsnis. Kitais metais jau planuojama antroji tikslinių mėginių ėmimo ekspedicija, nors tikslios datos dar laukiama. Atsakingi asmenys tikisi, kad rezultatai leis visapusiškai apžvelgti šių pavojingų palaikų būklę ir jų įtaką jūrų ekosistemai.
Daugiau informacijos šia tema galite rasti adresu Juodojo miško pasiuntinys, Daily Mirror ir kurjeris.