Mokytojai, kuriems reikia pagalbos: mokyklų reformos nustumia švietimo alkį iki ribos!

Mokytojai, kuriems reikia pagalbos: mokyklų reformos nustumia švietimo alkį iki ribos!

Nerimą keliančia situacija Gosheimo-Wehingeno vidurinėje mokykloje susirinko švietimo ekspertai ir mokyklų atstovai. Valstybės parlamento narys Niko Reithas iš FDP pakvietė žmones prie šio „apvalaus stalo“ aptarti neatidėliotinus mokyklų sistemos iššūkius. To priežastis – artėjančios reformos ir valstijos rinkimai 2026 m. kovo 8 d. Susitikime dalyvavo rektorius Christiane Glaser ir rektoriaus pavaduotojas Oreste Föhr iš Gosheim-Wehingen vidurinės mokyklos, taip pat Patricia Staron ir Heiko Keller iš kitų švietimo įstaigų.

Pagrindinė tema buvo mokyklų reforma, kuri Badene-Viurtemberge įsigalios nuo 2024–2025 mokslo metų. Kartu su tuo, be kita ko, vėl įvedama privaloma pradinių mokyklų rekomendacija aukštosioms mokykloms ir panaikintas vidurinės mokyklos pažymėjimas. Nuo ateinančių 2025/26 mokslo metų taip pat bus grįžtama į devynmetę vidurinę mokyklą (G9). Šiame kontekste Patricia Staron teigė, kad pokyčiai jau dabar gerokai apkrauna kasdienį mokyklos gyvenimą, tuo dalijosi ir susirinkusieji. Vis labiau reikalinga aiški struktūra ir apgalvotas naujų idėjų įgyvendinimas.

Stulbinančios mokyklos

Tačiau mokykloms galvos skausmą kelia ne tik struktūriniai pokyčiai. Direktoriaus pavaduotojas Heiko Kelleris akcentavo šių reformų įgyvendinimą ir kritikavo tai, kad daugelis naujų reglamentų dar nėra aiškiai apibrėžti. Ypač daug klausimų kelia naujas privalomas dalykas „Informacijos ir žiniasklaidos švietimas“. Nepatenkinta ir dėl didelės administracinės naštos, kuri tenka mokyklų sekretorėms, dažnai nesuteikiamas tinkamas atlygis.

Kita aktuali problema – įtraukusis ugdymas. Yra daug neaiškumų, susijusių su sunkiais vaikais, ir daugelis mokyklų šiuo atžvilgiu jaučiasi paliktos vienos. Pasak Bertelsmanno fondo, nepaisant teisės į nediskriminacinį ir teisingą mokslą visiems studentams, status quo vis dar rodo didelį tobulėjimo potencialą po JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo.

Matomos pamokų praleidimo pasekmės

Koronos pandemijos pasekmes taip pat galima pastebėti didėjant mokyklos neveiklų skaičiui. Mokytojai vis dažniau imasi papildomų, pavyzdžiui, psichologų ar socialinių darbuotojų, vaidmenų, o tai dar labiau padidina naštą. Kultūros ministerijos kovos su mokyklos nelankymu gaires pedagogai vertina kaip netinkamas, o tai išryškina būtinybę imtis skubių veiksmų.

"Mes čia pasiekiame savo ribas!"– Taip ne vieno kolegos jausmą apibendrino mokytoja. Poreikis labiau vertinti švietėjišką darbą yra visur. Tyrimas rodo, kad motyvuoti mokytojai yra svarbiausias mokinių mokymosi sėkmės veiksnys. Tai vyksta kartu su išvadomis, kad individuali parama ir mažesnės klasės gali labai prisidėti prie mokymosi sėkmės. Tai kelia klausimą, kaip ateityje turėtų būti kuriamos mokyklos.

Švietimo sistemai keliami reikalavimai didėja, o vaikų poreikiai tampa vis įvairesni. Diskusijos apie mokyklų reformas rodo aiškias tendencijas: švietimas yra svarbi gėrybė, svarbi tiek asmens gerovei, tiek mūsų visuomenei. Kalbant apie mūsų mokyklų ateitį, niekas neturėtų likti nuošalyje.

Dabartinių diskusijų rezultatai parodys, kiek Badeno-Viurtembergo švietimo politika gali reaguoti į iššūkius. Belieka tikėtis, kad į šiuos svarbius klausimus bus atsižvelgta artėjančiuose valstijos rinkimuose.