Kova su pigiais drabužiais: dėvėtų drabužių rinka Altetinge ant slenksčio!
Altöttingo vaikų apsaugos asociacija perspėja apie senų drabužių užplūdimą pigia mada, o tai kelia pavojų dėvėtų drabužių rinkai.

Kova su pigiais drabužiais: dėvėtų drabužių rinka Altetinge ant slenksčio!
Naudotų prekių rinka Vokietijoje, ypač Altötting rajone, šiuo metu susiduria su sudėtinga padėtimi. Tai pasižymi senų drabužių paklausos potvyniu, kurią vis dažniau keičia pigūs, dėvėti drabužiai. Pagal Innsalzach24 Burghausen-Alötting vaikų apsaugos asociacija praneša apie „įtemptą situaciją“ ir perpildytus konteinerius. Vaiko teisių gynimo asociacijos vadovė Marie Röben apibūdina situaciją, kuri per pastaruosius metus nuolat blogėjo. Vis daugiau dėvėtų drabužių patenka į konteinerius ir dėvėtų drabužių parduotuves.
Tradicinė Vokietijos katalikiško jaunimo asociacijos (BDKJ) senų drabužių kolekcija šiemet net turėjo būti atšaukta, o tai dar labiau pabrėžia sprogstamą situaciją. Vaiko teisių gynimo asociacijos savanoriai pasiekė savo galimybių ribą: kas savaitę tenka išnešti apie 60 maišų senų drabužių. Tai neišvengiamai veda prie ir taip priblokštų atliekų išvežimo įmonių, kurių dalis jau turėjo pasiduoti, perkrovą.
Priežastys ir iššūkiai
Viena iš pagrindinių tokio vystymosi priežasčių – itin pigiai pagaminama nauja medžiaga iš sintetinio pluošto, kuri greitai susidėvi ir dėl to susidaro senų drabužių perteklius. Prie šios problemos taip pat labai prisideda verslas su pigių paslaugų teikėjais, tokiais kaip Temu ir Shein. Vietoj to, kad ši tekstilė būtų vėl įtraukta į ciklą, ji dažnai atsiduria kaip tapytojo vilna, o tai ne tik nepraktiška organizacijoms, bet ir aplinkai.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas ES įstatymas, draudžiantis panaudotą tekstilę išmesti į likučių konteinerį. Tačiau daugelis piliečių nėra tikri ir nežino, ką daryti su savo senais drabužiais. „Švarūs, dėvimi drabužiai priklauso konteineriams, sulaužyti ir sutepti tekstilės gaminiai – likučių šiukšliadėžėje“, – aiškina Röbenas ir tuo pat metu ragina iš esmės reformuoti sistemą. Ji pasisako už tai, kad tekstilės gamintojai finansiškai dalyvautų utilizuojant panaudotą tekstilę.
Kur naudotų daiktų pardavėjai gali pelnyti taškus
Nepaisant šių iššūkių, daugelyje miestų labai populiarioje naudotų prekių pramonėje yra ir ryškių dėmių. Tokios šalys, kaip JAV, savo dėvėtų prekių parduotuvėmis parodo, kaip galima elgtis kitaip. Pavyzdžiui, Mineapolyje tokios įstaigos kaip Sent Vincentas de Paulas ir Geros valios populiarus. Šios parduotuvės siūlo platų drabužių, baldų ir aksesuarų asortimentą, kuriuos dažnai organizuoja ir parduoda savanoriai. Tokie pavyzdžiai galėtų įkvėpti ir Vokietiją.
Šioje įtemptoje situacijoje negalima pervertinti dėvėtų daiktų pirkimo koncepcijos, kuri suteikia darnaus veiksmo pranašumą. Tai atveria daugybę galimybių pirkėjams gauti gerą sandorį darant ką nors aplinkai. Galiausiai patirtis rodo, kad dėvėti drabužiai ne tik nekenkia piniginei ir aplinkai, bet dažnai yra ir kokybiški.
Dabartinė padėtis naudotų daiktų rinkoje reikalauja iš naujo įvertinti paskatas ir struktūras, kad pramonė toliau žlugtų. Bendruomenės prašoma ieškoti naujų būdų, kaip efektyviai organizuoti tekstilės ciklą ir sumažinti spaudimą naudotų prekių pardavėjams.