Bairoito miestas įspėja: būkite atsargūs su klaidinga informacija apie atliekų šalinimą!

Bairoito miestas įspėja: būkite atsargūs su klaidinga informacija apie atliekų šalinimą!

Bairoito miestas šiuo metu yra dėmesio centre, kai kalbama apie klaidingos informacijos apie atliekų šalinimą skleidimą. Gyventojai raginami nepasikliauti informacija, kurią paieškos sistemose sukuria dirbtinis intelektas (DI). Kaip pabrėžia miesto administracija, jose dažnai pateikiami neteisingi ar klaidinantys duomenys apie su utilizavimu susijusius klausimus. Reguliariai pasirodo abejotinos informacijos, kuri gali sukelti nesusipratimų, o miestas ragina miestiečius pasikliauti tik oficialiais šaltiniais. Patikimos informacijos galima rasti miesto pastatų svetainėje ir įvairiose atliekų programėlėse, kai kurias teikia ir miestas. Apie tai praneša kurjeris.

Bet iš kur toks susirūpinimas dėl netikrų naujienų? Vis labiau aiškėja, kad dirbtinis intelektas atlieka pavojingą vaidmenį ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir politinės bei socialinės informacijos sklaidoje. Profesorius Stefanas Feuerriegelis, vadovaujantis LMU Dirbtinio intelekto (DI) vadybos institutui, atkreipia dėmesį į didžiulę DI sukurtos dezinformacijos sprogstamąją galią. Naudojant naujausias technologijas galima sukurti įtikinamus tekstus, vaizdus ir net balsus, kuriuos dažnai sunku atpažinti kaip netikrą. Pavyzdys, kuris vis dar įstringa daugelio mintyse, yra virusinis AI sukurtas popiežiaus Pranciškaus įvaizdis, suklaidinęs žmones visame pasaulyje. Svarbu detalės: nepaisant technologijų pažangos, dirbtinis intelektas vis dar turi sunkumų, susijusių su tam tikrais aspektais, pvz., rankų ar sudėtingų fonų vaizdavimu. Tačiau šiuos trūkumus galima kompensuoti personalizuojant turinį ir taikant tikslines grupes Liudviko Maksimiliano universitetas paaiškino.

Dezinformacijos pavojus

Socialiniuose tinkluose melagingos naujienos ir dezinformacija randa derlingą dirvą, o tai skatina tokios melagingos informacijos plitimą. Pasak Federalinės pilietinio ugdymo agentūros, tyrimai rodo, kad mažiau nei 1% internete vartojamo turinio gali būti priskiriami netikroms naujienoms. Tačiau nerimą kelia tai, kad tam tikrose socialinėse grupėse toks turinys dažnai vartojamas ypač intensyviai. Žemas pasitikėjimo politinėmis ir žiniasklaidos institucijomis lygis padidina jautrumą tokiems pranešimams. Tai akivaizdu ir įvykiuose, susijusiuose su Donaldo Trumpo išrinkimu ar „Brexit“ referendumu, kur buvo sąmoningai skleidžiama melaginga informacija. Įdomu tai, kad empiriniai tyrimai netikrų naujienų ir dezinformacijos tema pastaraisiais metais taip pat labai išaugo – ne mažiau kaip reakcija į besikeičiančias politines sąlygas ir socialinės žiniasklaidos naudojimą. Pranešimai apie tai Federalinė pilietinio ugdymo agentūra.

Vienas dalykas, kuris vėl ir vėl buvo iškeltas pastarųjų diskusijų metu, yra žiniasklaidos raštingumo vaidmuo. Ekspertai sutaria: žiniasklaidos raštingumas yra raktas į kovą su netikromis naujienomis. Vartotojai turėtų išmokti kritiškai kvestionuoti informaciją ir palyginti skirtingus šaltinius, kad atremtų dezinformacijos antplūdį. Politiniai veikėjai taip pat privalo imtis veiksmingų priemonių ir remti tokias iniciatyvas kaip „ES prieš Disinfo“. Šie kovotojai su dezinformacija bando nustatyti vienodus kovos su netikromis naujienomis standartus.

Tais laikais, kai informacijos aplinka tampa vis sudėtingesnė, labai svarbu, kad tiek vartotojai, tiek platformos operatoriai veiktų aktyviai. Būtinas didesnis informuotumas, skaidrus faktų patikrinimas ir kritiškas turinio išnagrinėjimas. Tik taip kiekvienas asmuo gali pasirūpinti savimi ir atskirti tiesą nuo melo – iššūkio, kuris liečia mus visus ir kurio įveikimas tampa vis svarbesnis mūsų skaitmenizuotame pasaulyje.