Klimato tikslams gresia pavojus: klimato apsaugos regresija Vokietijoje!

Klimato tikslams gresia pavojus: klimato apsaugos regresija Vokietijoje!

Vokietijoje vis dažniau pasigirsta susirūpinimas: klimato neutralumo tikslui iki 2045 m. gresia vis didesnis pavojus. Dabartinis Hamburgo universiteto kompetencijų grupės „Klimatas, klimato kaita ir visuomenė“ tyrimas kelia sumaištį, nes rodo, kad politika, ekonomika ir visuomenė akivaizdžiai žengia žingsnius atgal daugelyje sričių. Remiantis šiuo tyrimu, tampa vis nerealu, kad ambicingi klimato tikslai gali būti pasiekti, o tai turi didelių pasekmių transformacijai į klimatui neutralią Vokietiją.

Ypač nerimą kelia tyrimo, kuriame nagrinėjami septyni pagrindiniai socialiniai procesai, rezultatai. Tyrimo autorius Stefanas Aykutas pabrėžia, kad blokados ir eskalavimo spiralės politikoje ir versle ne tik stabdo pažangą, bet ir kelia pavojų gyventojų pripažinimui. Jei nebus įmanoma padaryti klimato apsaugos ekonomiškesnes, gyventojų parama gali ir toliau mažėti. Tai ypač akivaizdu diskusijose apie 2023 m. Pastatų energetikos įstatymą (GEG). Dėl prieštaringų diskusijų vartotojai vis dažniau perka klimatui kenksmingas šildymo sistemas, o mažesnės emisijos šilumos siurblių pardavimas sumažėjo.

Pastatų energetikos įstatymo kritika

GEG vertinamas kaip ryžtingas žingsnis siekiant gyventi mažiau energijos suvartojant, tačiau aplinkos apsaugos organizacijos, tokios kaip WWF, kritikuoja įstatymą kaip nepakankamą klimato tikslams pasiekti. Pagal WWF tyrimą, skubiai reikia griežtesnių reikalavimų ir priemonių, kad būtų paspartintas neefektyvių esamų pastatų energetiškai efektyvus renovavimas. Renovacijos privalumai – ne tik mažesnės šildymo išlaidos, bet ir geresnis patalpų klimatas bei mažesnė energijos nepritekliaus rizika.

Sprendimas leisti šildyti iškastinį kurą iki 2045 m. turi ypatingą poveikį euro įvedimui. Todėl WWF ragina sugriežtinti reikalavimus, kad būtų užtikrinta norima klimato apsauga. Šiuo tikslu prastai renovuotiems pastatams turėtų būti nustatyti minimalūs efektyvumo standartai.

Kelias į dekarbonizaciją

Vokietijos klimato apsaugos įstatymas reikalauja, kad iki 2045 m. būtų neutralus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant statybų sektorių. Ankstesniame projekte jau buvo nustatytas optimalus kelias iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralų pastatų fondą. Jis parodė, kad reikia plėsti šilumos siurblius ir didėjantį renovacijos aktyvumą. Šiuolaikiniai tyrimai tiria, kokių politinių priemonių reikia, kad būtų pasiekti griežti tikslai, ir rekomenduojamas tvirtesnis priemonių derinys, apimantis ambicingus energetikos standartus reguliavimo teisėje.

Taip pat buvo nuspręsta sukurti stebėsenos koncepciją, skirtą klimato tikslams ir priemonių paketo veiksmingumui patikrinti. Ar politiniai veikėjai laikysis mokslininkų rekomendacijų ir kaip situacija klostysis per ateinančius kelerius metus, dar reikia pamatyti.

Iššūkiai dideli, bet kaip visada: mes visi turime ką nors pakeisti ir imtis būtinų veiksmų, kad iš tikrųjų pasiektume klimato tikslus.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie temą ir dabartinius pokyčius, apsilankykite svetainėje Spauda Augsburgas, WWF arba BBSR.